Naujienos

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA kalbasi su LR užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu, kurio vadovavimo ministerijai pradžia sutapo su gana sudėtinga tarptautine politine situacija, susidariusia dėl santykių su mūsų kaimyne ir verslo partnere Rusija.

Lietuvos ekonomika daugelį metų tiesiogiai priklausė nuo Rusijos. Prieš keletą metų, Rusijai pradėjus vykdyti politiką „Rusijos kroviniai - per Rusijos uostus“, Klaipėdos uostas neteko pagrindinių krovinių, jam reikėjo persiorientuoti ir ieškoti naujų verslo galimybių. Šiandien, įveikęs sunkumus, mūsų uostas didina krovos apimtis bendradarbiaudamas su kitomis šalimis. Rusiškų krovinių jame liko vos keli procentai.

Pastaruoju metu kyla klausimų dėl Rusijos naftos. Naftos perdirbimo įmonė „Mažeikių nafta“ jau kuris laikas negauna šios rusiškos gamtinės žaliavos ir, vėlgi, ieško alternatyvių naftos tiekimo šaltinių Skandinavijoje, Kazachstane.

Rusijos geležinkelių tarifų politika kelia nesibaigiančias diskusijas dėl tarptautinių transporto koridorių, tokių kaip „Transsibiro magistralė“, ateities. Kalbama, jog tik esant Rusijos susidomėjimui šiuo projektu ir noru derėtis dėl palankesnių geležinkelio tarifų projektas gali gyvuoti. Kitu atveju reikės ieškoti alternatyvių transportavimo iš Azijos į Europą būdų. Rusija nepatenkinta ES sprendimais dėl jos vykdomos transporto politikos.

- Kodėl yra susiklosčiusi tokia situacija ir kokios įtakos ji gali turėti Europos ir mūsų šalies ekonomikai? Kaip kistų Rusijos įtaka pasaulyje, jeigu būtų atrasti alternatyvūs šių problemų sprendimai? Kokia kryptimi turėtų dirbti Lietuva, norėdama sumažinti Rusijos spendimų įtaką šalies ekonomikai?

- Iš tiesų kartais atrodo, jog Rusija siekia užtikrinti savo nacionalinius interesus, neatsižvelgdama į globalizacijos ir ES plėtros suteikiamas naujas bendradarbiavimo galimybes.

Mes Lietuvoje gerai suvokiame, kad augant regiono ekonomikai, plėtojantis Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimui Klaipėdos ir Kaliningrado uostai turi būti vertinami kaip partneriai, o ne konkurentai. Su šia mintimi buvo rengiamas ir pasirašytas Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinis susitarimas dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą 2K. Deja, kol kas Rusija neatsisako rinką iškraipančios tarifinės Lietuvos uosto diskriminacijos, bet tikimės, kad ši problema bus išspręsta Rusijos stojimo į Pasaulio Prekybos Organizaciją proceso metu.

Lygiai taip pat nesuprantama, kodėl Rusija neskuba spręsti naftos tiekimo atnaujinimo į Mažeikius klausimo - juk dėl to patiria nuostolių ne tik Lietuva, bet ir Rusija. Tikimės, kad ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris vyko spalio 20 d. Lahtyje (Suomija), pavyko atkreipti į šią problemą dėmesį ir tai padės ją išspręsti.
Tačiau nepaisant naftos tiekimo sutrikimų bei neseniai įvykusio gaisro naftos perdirbimo įmonė „Mažeikių nafta“ tęsia darbą, gaudama žaliavą laivais.

Naujų transporto koridorių paieška, energetinių išteklių tiekimo diversifikacija, Lietuvos integracija į ES energetines ir transporto sistemas visiškai atitinka ir mūsų, ir visos ES interesus. Tačiau naujos infrastruktūros kūrimas reikalauja didelių investicijų, ir tai nėra toks greitas procesas, kokio norėtųsi.

Esame suinteresuoti Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo atnaujinimu ir net pasiryžę padėti suremontuoti „Draugystės“ naftotiekį - siekiame, kad „Draugystė“ taptų draugyste.

- Lietuva daug dėmesio skiria bendradarbiavimui su Ukraina ir Baltarusija. Kokie pagrindiniai projektai yra įgyvendinami tarp mūsų šalių ir kokia šių santykių ateitis?

- Būdami ES ir NATO nariai, esame suinteresuoti, kad demokratijos, saugumo ir ekonominės gerovės erdvė plėstųsi toliau į rytus. Tai yra mūsų rytų kaimynių, Lietuvos ir pačios ES interesas. Pasisakome už tai, kad ES durys būtų atviros visoms demokratiškoms Europos šalims, kurios išreiškia norą integruotis į ES ir šį tikslą paremia konkrečiais darbais.

Ukrainai sistemingai vykdant reformas, Lietuva išliks viena aktyviausių šios šalies integracijos į euroatlantines struktūras rėmėjų. Tai yra politinė Lietuvos parama Ukrainos eurointegraciniams siekiams. Pagrindiniai Lietuvos ir Ukrainos projektai yra skirti šiems siekiams įgyvendinti.

Pavyzdžiui, Lietuva kelerius metus sėkmingai vykdė Ukrainos valstybės tarnautojų administracinių gebėjimų stiprinimo projektą, ji aktyviai konsultuoja Ukrainos pareigūnus antikorupcijos tema.

Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas Europos ir euroatlantinės integracijos srityse bei regioninis bendradarbiavimas yra įtvirtintas ir užsienio reikalų ministrų pareiškimuose. Lietuva su Ukraina bendrai vykdo projektus šiose srityse: ES reikalų nacionalinio koordinavimo, veterinarijos reikalavimų, muitų reguliavimo, laisvo kapitalo judėjimo, vizų režimo supaprastinamo, prieglobsčio ir migracijos, socialinio vystymosi, viešųjų pirkimų, draudimo, žemės ūkio ir teisės srityse ir kt.

Kalbant apie Baltarusiją, išskirčiau bendradarbiavimą valstybės sienos kontrolės, ekonomikos, transporto, aplinkos apsaugos, pasienio regionų ryšių vystymo, kultūros ir bendro istorinio paveldo puoselėjimo srityse. Puikus pavyzdys yra baigta demarkuoti Lietuvos ir Baltarusijos valstybių siena, kuri, beje, yra pirmoji demarkuota išsiplėtusios ES išorinė siena rytuose.

Lietuva yra ypač suinteresuota, kad Baltarusijoje gyvenantys 10 milijonų europiečių nebūtų atriboti nuo žmogiškųjų kontaktų su kaimyninėmis šalimis bei Europos Sąjunga. Net ir Lietuvai tapus Šengeno zonos nare, mūsų piliečių ryšiai privalo išlikti ne mažiau intensyvūs.

Toks mūsų valstybių praktinis bendradarbiavimas prisideda prie vieningos, saugios ir klestinčios Europos kūrimo. Tikimės, kad šis žmonių ir valstybių bendradarbiavimas ateityje dar labiau išsiplės ir gilės.

- Kazachstanas aktyviai rodė susidomėjimą „Mažeikių naftos“ pirkimu. Nepavykus sandoriui, pagrindinė derybininkė Kazachstano kompanija „KazMunaiGaz“ pasitraukė iš Lietuvos, tačiau Kazachstaną ir Lietuvą vis dar sieja noras bendradarbiauti. Kokios šio bendradarbiavimo perspektyvos?

- Lietuva ir Kazachstanas dar nėra išnaudoję visų bendradarbiavimo galimybių. Nors Kazachstano naftos bendrovei „KazMunaiGaz“ nepavyko įsigyti Mažeikių naftos, tačiau tikimės, kad mūsų šalys ir toliau tęs bendradarbiavimą šioje srityje.

Lietuva yra ne kartą pažymėjusi, kad galėtų pirkti naftą bei gamtines dujas iš Kazachstano, tačiau iki šiol nepavyko išspręsti išteklių tranzito per Rusijos teritoriją klausimo. Labai svarbu, kad Rusija ratifikuotų Energetikos chartiją*. Tai padėtų liberalizuoti energijos išteklių tranzito režimą ir atvertų kelius Centrinės Azijos ištekliams į Europą.

Kazachstanas turi didžiausius naftos išteklius Kaspijos regione, taip pat nemažai gamtinių dujų atsargų (atitinkamai 8 ir 10 vieta pasaulyje). Todėl Lietuvą labai domintų galimybė importuoti Kazachstano energetinius išteklius ir užsitikrinti papildomą jau egzistuojančių tiekėjų naftos ir dujų importo šaltinį. Deja, kol kas nei Kazachstano nafta, nei dujos Lietuvos nepasiekia.

Kazachstanas prisijungė prie Baku-Tbilisis-Džeichanas (Azerbaidžanas-Gruzija-Turkija) naftotiekio bei svarsto galimybę prisijungti prie Baku-Tbilisis-Erzurumas (taip pat Azerbaidžanas-Gruzija-Turkija) dujotiekio, nutiesiant atitinkamus įrenginius per Kaspijos jūrą.

Optimizmą kelia tai, kad ir ES žvilgsnis vis labiau krypsta link Kaspijos jūros regiono, o kartu ir Kazachstano, kuriame ES mato didelį energetinio bendradarbiavimo potencialą. Tai leidžia tikėtis, kad gerų Europos ir Kazachstano santykių kontekste pagaliau bus susitarta atgaivinti ir naftotiekio Odesa-Brodai-Plockas (Ukraina-Lenkija) projektą, kuriuo Kazachstano nafta pasiektų ir Lietuvą.
Mes džiaugiamės didėjančiomis Lietuvos ir Kazachstano prekybos apimtimis. 2005 metais prekybos šalių apyvarta, palyginti su 2004 metais, išaugo apie 3 kartus. Tikimės, kad tokios tendencijos išliks ir ateityje.

Atsiradus tiesioginio susisiekimo galimybei (nuo š.m. sausio 23 d. pradėti vykdyti užsakomieji kassavaitiniai skrydžiai Vilnius-Almata-Vilnius), galima tikėtis dar aktyvesnio mūsų verslininkų bendradarbiavimo ir turizmo plėtros.

Neseniai Lietuvos Ūkio bankas atidarė atstovybę Kazachstane. Mūsų narystė ES ir Kazachstano dalyvavimas tarpregioniniuose energetiniuose projektuose atveria gerokai platesnes ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas. Manome, kad Kazachstaną galėtų dominti investavimo galimybės Lietuvoje transportavimo, pramonės gamybos ir kitose srityse.

Taip pat tikimės, kad Kazachstano kompanijos labiau išnaudos Klaipėdos uosto pajėgumus, o Kazachstano kroviniai sudarys vis didesnę šio Lietuvos uosto krovinių dalį.**

- Kokie bus Lietuvos užsienio politikos prioritetai Jūsų vadovavimo LR užsienio reikalų ministerijai laikotarpiu?

- Kaip jau ne kartą esu minėjęs, Lietuvos užsienio politikos tikslai išlieka nepakitę. Pagrindinis tikslas - kuo geresnis Lietuvos nacionalinių interesų atstovavimas, Lietuvos saugumo ir demokratinės raidos užtikrinimas naujų grėsmių ir iššūkių kontekste. Euroatlantinis bendradarbiavimas yra pagrindinis nacionalinio saugumo garantas, o NATO ir Europos Sąjunga šioje srityje yra Lietuvai svarbiausios organizacijos.

Mums svarbu užsitikrinti tvirtą Lietuvos poziciją Europos Sąjungoje ir NATO, išmokti kuo veiksmingiau naudotis narystės teikiamomis galimybėmis ir plėtoti kaimynystės politiką.

Mes palaikysime tolesnę ES valstybių narių integraciją, atsižvelgdami į Lietuvos nacionalinius interesus.

Skatinsime stabilumo ir demokratijos erdvės plėtrą į rytus ir laikome tai Lietuvos ilgalaikės raidos sėkmės prielaida. Lietuva palaiko NATO ir ES „atvirų durų“ politiką. Šių organizacijų reikalavimai narystei remiasi pasiektų rezultatų kriterijais, ir šalys kandidatės, siekdamos priartėti prie NATO ir ES, turi įgyvendinti rimtas vidines reformas.

Taip pat norėčiau pasakyti kelis žodžius apie Lietuvos santykius su kaimynais.

Narystė ES leidžia Lietuvai plėtoti gerus santykius su kaimynais visų pirmą per aktyvų dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant Europos Sąjungos kaimynystės politiką.

Mūsų tikslas - plėsti Baltijos regiono bendradarbiavimą su Europos rytinėmis kaimynėmis ir aktyviai prisidėti prie naujų regioninio bendradarbiavimo formų kūrimo. Šiame kontekste palanki Lietuvos geografinė padėtis ir jos bendradarbiavimo su kaimynais patirtis yra labai vertingi.

Norėčiau, kad Lietuvos diplomatija kuo geriau įsiklausytų į realius mūsų žmonių poreikius. Todėl plėtosime ir tobulinsime konsulinę tarnybą, stiprinsime ekonominę diplomatiją, atsižvelgdami į mūsų verslo bendruomenės lūkesčius.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Milda Manomaitytė

*Europos energetikos chartija parengta 1991 m. Hagoje, Europos energetikos chartija. Dabar turi 51 signatarę. Joje pateikiamas elgesio kodeksas, nustatantis Europos bendradarbiavimo energetikos srityje principus, tikslus ir būdus. Chartija siekiama didinti energijos tiekimo saugumą ir skatinti bendrąją Europos energetikos rinką, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos reikalavimus. Po ilgiau kaip trejus metus trukusių derybų Europos energetikos chartijos sutartis buvo pasirašyta 1994 m. gruodžio 17 d. Lisabonoje.(V.Veidenfeldas, V.Veselsas, "Europos integracijos vadovas nuo A iki Z. ". - V., 1999 m.).

**Klaipėdos uoste 2005 metais per 9 mėnesius krauta 676 tūkst. tonų, o 2006 metais per 9 mėnesius - 450 tūkst. tonų Kazachstano krovinių (metalai, maisto produktai ir kt.). (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenys).