Naujienos

Pirmasis, analogijų neturintis Vakarų Europą su Kinija per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją ir Lietuvą jungiantis konteinerinis traukinys „Saulė“, spalio 28 dieną startavęs Kinijoje, lapkričio 10 dieną turėtų pasiekti Lietuvą.

Jis 9 283 kilometrų maršrutą iš Kinijos iki Lietuvos planuoja įveikti per 10 dienų.

Sparčiai augant Azijos šalių ekonomikai, didėjant prekybai ir krovinių srautams į Europą „Saulei“ tenka labai svarbus vaidmuo – sujungti Europą ir Aziją sausumos logistikos tiltu per Lietuvą.

Konteinerinio traukinio „Saulė“ projektas yra aukščiausiu lygiu palaikomas Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Kazachstano Prezidento Nursultano Nazarbajevo.

„Šiandien Lietuva vėl kontroliuoja strateginę Rytų ir Vakarų kryžkelę, o tokie transporto projektai kaip „Saulė“ atveria neišsenkamą tranzito plėtros potencialą“, - teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Šį naują geležinkelių projektą nuspręsta pavadinti lietuvių ir kazachų kalbomis vienodai tariamu žodžiu „saulė“. Kazachų kalba šis žodis reiškia „spindulys“.

Traukinio sąstatas su 41 konteineriu spalio 28 d. pajudėjo iš Kinijos geležinkelio stoties Čongčing, pasiekė Dostyko stotį Kazachstano ir Kinijos pasienyje, pervažiavo Kazachstano, Rusijos ir Baltarusijos teritoriją. Lapkričio 10 d. traukinys pasieks Lietuvą. Mockavos stotyje konteineriai bus perkrauti ant europinės vėžės platformų, ir krovinys iš Lietuvos patrauks per Lenkiją, Vokietiją į Belgiją, Antverpeno jūrų uostą.

Nauja traukinio linija į Europą ženkliai sutrumpins prekių transportavimo laiką. Jūrų keliu krovinio gabenimas iš Kinijos į Europą užtrunka 40 dienų. Konteinerinis traukinys „Saulė“ iš Kinijos Lietuvą pasiekia per 10 dienų. Sausumos kelias į Europą yra ne tik trumpesnis, bet ir saugesnis bei pigesnis būdas už jūrinį prekių gabenimą.

Lietuva, būdama tranzitine valstybe, yra daugelio ambicingų tarptautinių transporto projektų iniciatorė. Šalis turi šiauriausią neužšąlantį Klaipėdos uostą Baltijos regione, gali išnaudoti palankią geografinę padėtį, čia susikerta dviejų skirtingų standartų geležinkelio vėžės – plačiosios („rusiškosios“) ir standartinės („europinės“). Aktyviai vystomi perspektyvūs tranzitiniai koridoriai Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų kryptimis: „Rytų ir Vakarų transporto koridorius“, konteinerinis traukinys „Vikingas“, europietiška geležinkelio linija „Rail Baltica“.

„Diplomatinėmis priemonėmis spartindami šiuos darbus, laiduojame geresnį Europos Sąjungos ir Baltijos šalių susisiekimą bei realizuojame Lietuvos viziją tapti logistikos centru prekių srautams tarp Rytų ir Vakarų, našesnių verslo santykių su Vidurio Azija lūkesčius“, - teigia A.Ažubalis.