Naujienos

Lietuva siekė ir sieks, kad išsiplėtusios Europos Sąjungos institucijų veikla būtų skaidri, demokratiška bei atspindėtų visų ES šalių narių ir jų piliečių interesus, teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis lapkričio 29 dieną Neapolyje pasibaigusioje ES užsienio reikalų ministrų konklavoje, kurioje vykusių diskusijų bei šalių išsakytų pozicijų pagrindu parengti sprendimai valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui tarpvyriausybinėje konferencijoje dėl ES konstitucinės sutarties. Šiuo susitikimu beveik prieš du mėnesius prasidėjusi Europos Sąjungos tarpvyriausybinė konferencija įžengė į galutinį sprendimų priėmimo etapą. „Europos Sąjunga yra Europos piliečių ir valstybių sąjunga. Toks principas turi būti įteisintas ES konstitucinėje sutartyje", - tokią esminę Lietuvos poziciją susitikime Neapolyje išsakė A.Valionis. Dvi dienas trukusios ES užsienio reikalų ministrų konklavos lapkričio 29 dienos posėdžiuose buvo aptarti instituciniai klausimai, kuriais yra išryškėję didžiausi tarpvyriausybinėje konferencijoje dalyvaujančių šalių nuomonių skirtumai. Daugiausia diskutuota dėl to, kokią sprendimų priėmimo ES Ministrų Taryboje tvarką pasirinkti ateityje - numatytą Nicos sutartyje ar pasiūlytą Konvente dėl Europos Sąjungos ateities. Konvento parengtame Sutarties dėl Europos konstitucijos projekte siūloma sprendimą laikyti priimtu, jeigu už jį pasisakytų daugiau kaip pusė valstybių narių, kuriose gyvena ne mažiau, kaip 60 proc. ES gyventojų. Tuo tarpu Nicos sutartis numato, kad sprendimas būtų priimtas, jeigu už jį pasisakytų daugiau kaip pusė valstybių, kuriose gyvena ne mažiau kaip 62 proc. ES gyventojų, be to, balsuojant Taryboje reikėtų surinkti ne mažiau kaip 232 balsus iš 321. ES Ministrų Taryboje valstybių turimų balsų skaičius svyruoja nuo 4 (Estija, Latvija, Liuksemburgas) iki 29 (Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė). Tapus ES nare Lietuvai bus skirti 7 balsai. „Lietuvai yra priimtina Nicos sutartis, tačiau sklandus sprendimų priėmimas ES Ministrų Taryboje yra ypatingai svarbus. Todėl mes turime išklausyti visus argumentus, įvertinti tiek teigiamus, tiek neigiamus vieno ir kito siūlymo aspektus, ir tik tada galutinai nuspręsti, kokia sprendimų priėmimo tvarka mums labiausiai priimtina", - teigė A.Valionis apie konklavoje vykusias diskusijas šiuo klausimu. Šalies pozicijos dėl Europos Komisijos sudėties pristatyme Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė, jog Lietuvai svarbu, kad „kiekviena šalis Komisijoje būtų atstovaujama lygiateisio komisaro". „Tokia Komisijos sudėtis geriau užtikrins jos veiklos legitimumą ir demokratiškumą”, - sakė A.Valionis. Konvento siūlymu, Europos Komisiją turėtų sudaryti 15 balso teisę turinčių komisarų, kuriuos valstybės narės deleguotų laikantis lygios rotacijos principo. Likusios šalys į Komisiją deleguotų po komisarą "be balso teisės”. „Lietuva siekė ir sieks, kad ES institucijų veikla būtų skaidri, demokratiška bei atspindėtų visų ES šalių ir jų piliečių interesus", - tvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras. Pasak jo, vykdant institucines reformas numatyta, jog „ES viršūnių taryba taps atskira institucija". „Todėl siūlymas jos leidžiamiems teisės aktams taikyti Europos Teisingumo Teismo jurisdikciją yra dar vienas pasiekimas, siekiant šių tikslų", - įsitikinęs A.Valionis. Lapkričio 28 dieną vakare užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė saugumo ir gynybos klausimus. "Jau pasiektas sutarimas, kad Europos saugumo ir gynybos politika nedubliuos NATO, o sustiprintas bendradarbiavimas šioje srityje bus atviras visoms šalims narėms, kurios prie jo norės prisijungti vėliau. Lietuva visada laikėsi nuomonės, kad ES bendros gynybos politikos formalizavimas nebūtų naudingas, jeigu vyktų NATO struktūrų ir pajėgumų dubliavimo sąskaita," - sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.