Naujienos

Apie Lietuvos narystę Jungtinėse Tautose, šios organizacijos vaidmenį pasaulyje bei iššūkius kalbamės su . 

Lietuva yra Jungtinių Tautų narė jau 16 metų. Dažnai  žmonės klausia, ar Lietuvai naudinga narystė įvairiose tarptautinėse organizacijose? Ar Jungtinių Tautų organizacija atitinka XXI amžiaus poreikius?

  Visos JT šalys narės norėtų, kad ši vienintelė globali organizacija kuo geriau atsilieptų į pasaulio žmonių lūkesčius, siekdama tikslų valstybių suformuluotų dar 1945 m. JT Chartijoje. Įsiklausykime į juos - kažin, ar nors vieną jų norėtume šiandien pakeisti: tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas, taikus konfliktų sprendimas, remiantis teisėtumo  ir tarptautinės teisės ir principais, draugiškų tautų santykių, grindžiamų tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo principu, plėtojimas.

Nepasikeitė Jungtinių Tautų tikslai ir veiklos principai, tačiau po šešiasdešimties metų neatpažįstamai pasikeitė aplinka, kurioje JT veikia: sumažėjo senųjų grėsmių tarptautinei taikai ir saugumui, tačiau atsirado naujų grėsmių ir naujų globalių iššūkių, tai terorizmas, klimato kaita, valstybių žlugimas (Sudanas ir kt.), valstybių atstatymo po konfliktų sunkumai (Burundis, Gvinėja Bisau ir kt.), skurdas ir epidemijos, vystymosi atsilikimas (Afganistanas ir kt. ), žmogaus teisių pažeidimai.

Jau beveik dešimtmetį Jungtinėse Tautose vyksta debatai dėl to, kaip reikėtų pertvarkyti organizaciją, kad ji geriau atspindėtų dabartines pasaulines tendencijas ir žmonių lūkesčius. Tačiau rasti konsensusą tarp 192 lygiateisių šalių narių yra gerokai sudėtingiau nei tai buvo 1945 m. tarp JT beveik 50 šalių signatarių. Nemažai ir padaryta, pavyzdžiui, sukurta Žmogaus teisių taryba, tiesiogiai atskaitinga Generalinei Asamblėjai, įkurta Taikos atkūrimo komisija.

Sunkiausiai juda pačios svarbiausios JT reformos – Saugumo Tarybos(ST) išplėtimas ir jos darbo metodų keitimas. Saugumo Taryba turėtų geriau atspindėti dabartinę JT 192 valstybių-narių sudėtį ir jos veikla turi tapti efektyvesne. Dabartinė Tarybos sudėtis atspindi pasaulį po antrojo pasaulinio karo – kai pagrindinės nugalėtojų aljanso šalys tapo nuolatinėmis Saugumo Tarybos narėmis.

Dekolonizacijos procesas ir Sovietų Sąjungos subyrėjimas žymiai pakeitė JT narių „kompoziciją“. Prasidėjo diskusijos, kad Saugumo Taryba, kurios sprendimai yra privalomi visoms JT narėms, nevisiškai atspindi pasikeitusią JT šalių narių sudėtį ir sustiprėjusią kai kurių šalių įtaką tiek ekonomikos, tiek politikos srityje.

Lietuva yra už kuo greitesnę JT Saugumo Tarybos reformą ir papildomą vieną nenuolatinę vietą Vidurio ir Rytų Europai. Lietuva pritaria nuolatinių ir nenuolatinių ST narių vietų skaičiaus didinimui ir pripažįsta kai kurių valstybių indėlį Jungtinėse Tautose, leidžiantį užimti nuolatinio nario vietą ST.

Ką gali nuveikti maža šalis tarp pasaulio didžiųjų ir įtakingųjų valstybių? Kokia nauda Lietuvai iš  JT narystės?

Nenuvertinkime savęs. Maža šalis turi dideles galimybes. Pažiūrėkime į mažytę Šveicariją, Lichtenšteiną ar pvz., Trinidadą ir Tobagą - vieną iš aktyviausių Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos Statuto derybininkų. Yra daug priežasčių dėl kurių maža šalis gali veikti efektyviau ir naudingiau nei kitos. Pirmiausia jos yra geros derybų tarpininkės. Mažos šalys yra lankstesnės, jos turi didesnę laisvę imtis politiškai jautrių darbų. Taip, pavyzdžiui, Lichtenšteinas vadovauja darbo grupei, siekiančiai iki 2009 m. parengti agresijos apibrėžimą jau įsigaliojusiam Romos Statutui, Šveicarija imasi iniciatyvos, kai klausimai liečia civilių apsaugą ginkluotuose konfliktuose ar žmogaus teises.

Maža šalis yra gera partnerė. Jungtinių Tautų daugumą sudaro mažosios šalys, ir susivieniję (JT formatu veikia Mažųjų šalių forumas, kuriam vadovauja Singapūras ir kuriam priklauso apie 150 šalių) jos tampa įtakinga politine jėga – mat tiek maža, tiek didelė šalis Jungtinėse Tautose turi po vieną balsą. Tai demokratijos apraiška. Demokratijos plėtra ryški ir už JT sienų – XXI amžiuje pasaulio žemėlapyje atsirado  daugiau demokratinių šalių.

Prie demokratijos sklaidos prisideda ir Lietuva, kuri svarsto nuo 2009 m. pradžios pirmininkauti Demokratijų bendrijai, kurios tikslas – keistis demokratinio valstybių valdymo patirtimi ir skleisti demokratines vertybes. 

Narystė JT leidžia panaudoti Lietuvos ekspertizę įvairiose srityse, pvz., atsiveria galimybė Lietuvai kitais metais pirmininkauti Šaulių ginklų ir minų neplatinimo konferencijai ir tuo pačiu panaudoti Lietuvos pasiekimus ir žinias nusiginklavimo, neplatinimo ir ginklų kontrolės srityje siekiant efektyvesnio JT vaidmens tarptautiniuose nusiginklavimo ir neplatinimo procesuose.

Lietuvos ekspertizė kaimyniniuose regionuose panaudojama ir tarptautiniu lygmeniu. Šiais metais Lietuva išsiuntė karinių JT stebėtojų į Gruziją, Lietuvos policininkai, kariai dalyvavo JT misijose Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove. Tapę ES nariais vis labiau įsijungiame į pagalbos kitiems teikimo ar donorystės procesą. Pagal tarptautinius ES šalių įsipareigojimus Lietuva kasmet didina paramos vystomajam bendradarbiavimui apimtis. Šiais metais Lietuvos skiriama parama siekė 9 mln. litų, ateinančiais metais ji turi dar didėti. Savarankiškai ar vykdydama bendrus projektus su JT fondais ir organizacijomis Lietuva skiria pagalbą Afganistano Goro provincijos atstatymui, vystymosi ir demokratijos plėtrai kaimyninio regiono šalyse.

Šiemet Lietuva pirmininkavo vienam pagrindinių reformuojamų JT organų – Ekonominei ir socialinei tarybai, kuri vis daugiau orientuojasi į bendradarbiavimą vystymosi klausimais ir paramos teikimą, kad iki 2015 m. būtų įgyvendinti Tūkstantmečio tikslai.

ECOSOC pirmininkaujančios šalies postas svarbus Lietuvai tarptautinio reikšmingumo, autoriteto įtvirtinimo, patikimumo įgijimo požiūriu. Pirmininkaudama tokiam daugiašaliam forumui Lietuva įgavo neįkainuojamos patirties – vadovauti debatams, kuriuose susiduria arba atsispindi viso pasaulio valstybių interesai ir geriau pasirengti darbui kituose tarptautiniuose forumuose, kaip kad pirmininkavimui Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (2011 m.), pirmininkavimui Europos Sąjungai (2013 m.) ir darbui Saugumo Taryboje nenuolatine nare (2014 – 2015 m.).

Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros agentūroje – UNESCO - Lietuva taip pat yra aktyvi. Viena patraukliausių ir labiausiai žinomų UNESCO programų – Pasaulio paveldo apsauga. Keturi Lietuvos objektai – Vilniaus senamiestis (1994), Kuršių Nerija (2000), Kernavės archeologinė vietovė (2004) bei Struvės geodezinis lankas (2005) yra įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą. Lietuva 2003 m. ketveriems metams buvo išrinkta Pasaulio paveldo komiteto nare, o 2006 m. pirmininkavo šiam komitetui, todėl 30-oji Pasaulio paveldo komiteto sesija 2006 m. liepos mėnesį įvyko Vilniuje. Į šią sesiją buvo atvykę per 600 diplomatų bei pasaulio paveldo ekspertų iš viso pasaulio.

Ar begalinius JT debatus galime laikyti demokratiškumo apraiška? Ar debatai atneša apčiuopiamų rezultatų? Kokie nauji iššūkiai laukia Jungtinių Tautų?

Jungtinių Tautų Organizacija grindžiama visų jos narių suverenia lygybe, taigi kiekviena šalis narė nori ir turi teise būti išklausyta. Dažnai galima išgirsti epitetų, kad Jungtinės Tautos tai tik didžiulis visas pasaulio valstybes apimantis pokalbių šou, kuris realiai mažai prisideda prie kylančių grėsmių sprendimo. Tačiau viskas prasideda nuo žodžio, t.y. nuo debatų, ir puiku, jei jais ir pasibaigia. Šalių dialogas – tai vienas konfliktų prevencijos būdų.

Klimato kaita tapo pagrindine šių metų JT tema. Jau neabejojama dėl paties fakto, labiau akcentuojama, kiek dar turime laiko imtis realios prevencijos, kad išvengtume katastrofos. Tiek mažų, tiek didelių tautų kūrybingas ir inovatyvus požiūris lems, kiek mokslas ir technologijos įsigalės ir padės išsaugoti būsimoms kartoms tvarią aplinką ir žemės resursus.

Jungtinės tautos neseniai atšventė savo veiklos šešiasdešimtmetį. Gal galėtumėte paminėti vieną kitą reikšmingesnį JT laimėjimą?

JTO yra svarbesnė nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, ypač tarptautinių normų ir elgesio kodeksų nustatymo srityje, ji tiesiogiai ir netiesiogiai paliečia kiekvieno iš mūsų gyvenimą. JTO yra ir tarptautinės teisės aktų depozitaras bei atlieka milžinišką tarptautinės teisės aktų kodifikavimo darbą. Nors tarptautinių konvencijų kūrimas ilgas ir daug derybinių pastangų reikalaujantis procesas, bet kuo daugiau šalių prisijungia prie JT priimtų teisės aktų, tuo daugiau jos tampa privaloma tautų, asmenų  bendravimo santykių norma ir principais, tuo labiau mūsų gyvenimas tampa civilizuotas.

Vienu didžiausių JT laimėjimų galime laikyti per 60 JT veiklos metų sumažėjusius tarptautinius ginkluotus konfliktus, JT „mėlynuosius šalmus“, taikos palaikymo, taikos sustiprinimo pajėgas ir veiksmus. Romos Statuto priėmimas ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sukūrimas yra vienas reikšmingiausių penkiasdešimt metų trukusių derybų rezultatas, kuriuo apibrėžti sunkiausi žmonijai nusikaltimai, tokie kaip karo ir genocido nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ir pabaigtas nebaudžiamumo už tokius nusikaltimus laikotarpis. Pernai bendru sutarimu buvo patvirtinta koncepcija, vadinama Atsakomybė apsaugoti, kuri ateityje padės išvengti  Srebrenicos, Ruandos, Darfūro tragedijų.

Saugumas, vystymasis, žmogaus teisės – trys tarpusavyje susiję JT uždaviniai. Jungtinės Tautos pastaruosiuose viršūnių susitikimuose deklaruoja, kad be saugumo nebus vystymosi, o be vystymosi nebus apgintos ir žmogaus teisės. Jungtinių Tautų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga yra prioritetinė JT veiklos sritis. Prieš metus įkurta JT Žmogaus teisių taryba sustiprino žmogaus teisių apsaugos svarbą ir institucinį efektyvumą.

Žmones jungia ne tik pasaulinė rinka, bet ir bendras likimas, o dėl jo pažangos tautos turi vienytis, laikytis bendrų principų bei taisyklių ir eiti kartu. Yra vilties, kad eidami kartu žmonės įveiks sunkumus. Jungtinės Tautos daugeliui valstybių, tautų, dar egzistuojančių teritorijų  nenustoja būti šiuo vilties simboliu.