Naujienos

Lietuva ir Lenkija turi rasti būdų, kaip sustiprinti savo visuomenių kaimynišką dialogą, plėsti kasdienius verslininkų, intelektualų, akademikų, jaunimo ryšius, Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų bendradarbiavimą. Taip teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis gegužės 6 dieną Vilniuje vykstančioje apskritojo stalo diskusijoje “Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė: naujos tendencijos ir iššūkiai“, skirtoje Lietuvos ir Lenkijos grįžimui į bendrą Europos erdvę bei Lietuvos ir Lenkijos sutarties dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo 10-mečiui. „Ar iš tiesų Lietuva neparėmė Lenkijos derantis dėl Europos Sąjungos Konstitucijos? Ar iš tiesų Lenkija nusigręžė nuo Lietuvos derantis dėl Kaliningrado tranzito? Kodėl „Via Baltica“, „Rail Baltica“, elektros tilto statybos Lenkijoje nepajuda iš mirties taško? Ir kodėl Lietuva iki šiol neranda sprendimo dėl lenkiškų pavardžių rašybos? Visi šie klausimai rodo ne mūsų strateginės partnerystės silpnumą, bet tai, kad mums reikia naujo kalbėjimo būdo ir naujų instrumentų stiprinti šią partnerystę“, - tvirtino ministras. Pragmatiškame europinių ir euroatlantinių interesų pasaulyje sparčiai prarandame kaimyniško bendravimo malonumą, - pridūrė ministras. “Tarsi aplankyti kaimyną reikia tik tada, kai pritrūksta degtukų ar druskos”. Jis iškėlė keturis politinius uždavinius Lietuvos ir Lenkijos strateginei partnerystei. Pasak A.Valionio, reikia stiprinti Lietuvos reikšmę Lenkijai, nes kuo Lietuva bus ekonomiškai stipresnė, kuo platesnis bus jos ryšių tinklas Šiaurės Europoje ir visoje Europos Sąjungoje, tuo ji bus reikalingesnė Lenkijai. „Savo ruožtu, Lenkijos politinė parama, plečiami instituciniai, ekonominiai, infrastruktūriniai ryšiai stiprina Lietuvą regiono ir Europos politikoje“, - pabrėžė ministras. Anot jo, turi didėti Lenkijos vaidmuo Baltijos jūros regione. „Artėjantis pirmininkavimas Baltijos Jūros Valstybių Tarybai primena, kad Lenkija – ir Baltijos jūros valstybė. Bendradarbiavimas su Lietuva turi vesti į platesnius Baltijos bei Šiaurės ir Baltijos formatus, suaktyvinti Vokietijos dalyvavimą regioninėse iniciatyvose“, - teigė A.Valionis. Jo įsitikinimu, reikia atkreipti dėmesį ir į pasienio regionų nuo Alytaus iki Gdansko ekonominę ir socialinę padėtį, aptarti, kaip galima būtų ją pagerinti bendromis pastangomis naudojantis vietiniais ir Europos Sąjungos fondais. Be to, Lietuva ir Lenkija, ministro nuomone, turėtų praturtinti Europos Sąjungą savo “iracionalaus pragmatizmo” filosofija. „Ukrainos, Baltarusijos galima narystė Europos Sąjungoje, Kaliningrado srities dalyvavimas Europos Sąjungos erdvėse – kodėl gi ne? Tai, kas šiandien Briuselyje rėžia ausį, rytoj gali tapti europinės politikos leitmotyvu“, - svarstė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas. Pasak jo, Lietuva ir Lenkija gali pasiūlyti įgytą patirtį kuriant tarpusavio santykius Europos Sąjungai, mezgančiai ryšius su “naujaisiais” kaimynais, taip pat saugoti bendrąsias Europos vertybes, stiprinti Europos Sąjungos įtaką regione ir pasaulyje. „Brangindama transatlantinį ryšį, Europos Sąjunga greičiau taps pasaulio galybe, plėtodama draugiškus ir konstruktyvius santykius su Rusija, ji geriau užtikrins taiką ir stabilumą Europoje. Šiandien Lietuva ir Lenkija – šių įvykių sūkuryje. Turime pasiekti, kad mūsų nuomonė būtų girdima“, - įsitikinęs A.Valionis.