Naujienos

Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Laimonas Talat-Kelpša sutiko atsakyti į “Respublikos” klausimus ir plačiau papasakoti apie Lietuvos Rytų užsienio politikos ypatumus ir bendrąją Europos kaimynystės politiką bei Vilniaus vaidmenį ją formuojant.

ES nori klestinčių kaimynių

- Kas yra Europos kaimynystės politika?

- Apie ją galima kalbėti daug ir plačiai. Pati kaimynystės politika atsirado 2003 m. - ES plėtros išvakarėse, kai 2004 m. Lietuva ir dar 9 valstybės tapo Sąjungos narėmis. Supratimas, kad ES priartėjo prie naujų regionų, su kuriais glaudesnių santykių anksčiau neturėjo, tapo labai aiškus. Dėl to Europos Komisija pradėjo ieškoti priemonių, kaip tuos santykius su priartėjusiais kaimynais užmegzti. Pati kaimynystės politika buvo patvirtinta 2004 m. Pagrindinis jos tikslas yra sukurti draugų žiedą aplink ES.

- Lietuvai aktualiausia yra kaimynystės politikos Rytų kryptis. Kuo ji skiriasi nuo kitos - Pietų - krypties?

- ES tikslas yra bendras - norima, kad už jos sienos nebūtų skurdo, kiltų ekonomika, kad žmonės neemigruotų į ES ir naudotųsi bendradarbiavimo vaisiais. Su pietiniais ES kaimynais bendradarbiavimo mechanizmai jau veikė kuriant Europos kaimynystės politiką. Kaimynystės politika buvo kuriama norint užmegzti glaudesnius santykius su Rytų kaimynais. Mes negalime paneigti fakto, kad Europos Rytuose gyvena europiečiai, tuo tarpu Pietuose gyvena kitų kultūrų ir religijų žmonės. Todėl šiuo atveju natūralu tikėtis, kad europiečių santykiai su europiečiais galėtų megztis sparčiau ir būti kur kas aktyvesni.

Lietuvos žodis Briuselyje yra svarus

- Koks yra Lietuvos vaidmuo formuojant ES užsienio politiką?

- Svarbus veiksnys aktyviems Lietuvos veiksmams motyvuoti tai, kad Lietuva yra prie rytinės ES sienos. Čia yra daug istorinių ir nacionalinio saugumo dalykų. Todėl mums ES politika Rytuose yra kartu ir nacionalinio saugumo dalykas. Į šituos dalykus mes turime atsižvelgti formuodami politiką. Pati Lietuva stengiasi, kad dėmesys Rytų Europai būtų sutelktas visos ES mastu. Rytų Europa yra gana naujas reiškinys, ypač senosioms ES valstybėms. Jis ES darbotvarkėje atsirado dėl plėtros ir naujųjų ES valstybių pastangų. Mes galime pasakyti, kad mūsų patirtis bendraujant su Moldova ar Ukraina yra platesnė ir gilesnė.

- Ar Briuselyje į tai atsižvelgiama?

- Briuselyje į tai, be abejo, atsižvelgiama. Tačiau nebūtų atsižvelgiama automatiškai tik dėl to, kad gyveni ant šitos valstybės sienos. Reikia rodyti pastangas ir formuluoti Lietuvos interesus. Kur kas greičiau rezultatų galima pasiekti, jeigu mes nekalbame vien apie tai, kas aktualu Lietuvai, o kalbame apie tai, kas aktualu visai Europai.

Lietuva skatina ES konsolidaciją

- Nematote ES ir Rusijos interesų susidūrimo dėl įtakos posovietinėje erdvėje?

- Ar yra susidūrimas, galėtų pasakyti ne ES. Blaiviai vertinant padėtį galima pasakyti, kad ES kaimynystės politika - tai siekis apsupti save draugiškomis valstybėmis ir paskatinti jų gerovę. Mes realiai matome, kad ES taip ir veikia. Kodėl Rusijos politikos rezultatas yra toks, kad beveik visi kaimynai žiūri į Rusiją neigiamai, mes atsakyti negalime. Atsakymo į šį klausimą reikia ieškoti Maskvoje.

- Kodėl ES tokia pasyvi sprendžiant regioninius konfliktus Gruzijoje ar Moldovoje?

- Sunku įsivaizduoti, koks dar ES vaidmuo galėtų būti sprendžiant šituos konfliktus. ES negali pasiųsti ten savo kariuomenės, nes jos tiesiog neturi. Šiuo metu bendra ES saugumo politika tik kuriama. Todėl ES bandydama spręsti šiuos konfliktus gali remtis tik tomis priemonėmis, kurias ji turi - ekonomika, vizų politika ir t.t. ES visus juos ir taiko.

- Nemažai ekspertų teigia, kad šitų konfliktų sprendimo raktas slypi Maskvoje. Ką tuomet turėtų daryti ES?

- ES pradeda spausti Maskva. Iki šiol šitas klausimas nebuvo keliamas taip aktyviai ir sutelktai. ES kalbėdavosi dėl šitos problemos atskirai - šiandien mes matome, kad politika pradeda konsoliduotis. Apskritai nėra sutarimo tarp ES narių, kokia turėtų būti Europos politika Rusijos atžvilgiu. Lietuva siūlo ES apsispręsti dėl bendros politikos Rusijos atžvilgiu.

- Lietuva pritartų galimam Užkaukazės valstybių arba Ukrainos prisijungimui prie ES?

- Sunku pasakyti, kaip atrodys ES, kai tokios šalys kaip Ukraina, Gruzija, Moldova bus pasirengusios į ją įstoti. Šiandien mes sakome, kad ES privalo išlikti atvira. Tokia yra Lietuvos pozicija ir mes ją atkakliai bei nuosekliai giname. Negalime užbrėžti jokių ribų, negalime padalyti Europos. Mūsų rytiniams kaimynams kelias į ES bus nelengvas, tačiau mes nemanome, kad jis bus neįmanomas. Mes turime išnaudoti savo patirtį ir galimybes, kad jiems padėtume. Lietuva yra visų norinčiųjų prisijungti prie ES advokatė. Tačiau šitos šalys (Gruzija, Moldova, Ukraina - red. past.) šiandien rodo daugiausia intereso ir pastangų integruotis. Natūralu, kad dėl šių priežasčių, taip pat dėl istorinių priežasčių mums lengviau remti šitų valstybių pastangas integruotis.

Minskui reikia atlikti namų darbus

- Kokią vietą Baltarusija užima Europos kaimynystės politikoje?

- Dauguma šalių, dalyvaujančių kaimynystės programoje, pasirašo su ES veiksmų planus. Šiuose planuose yra išdėstomos konkrečios sritys, kurias gretimos šalys norėtų sparčiau vystyti, o ES įsipareigoja tam skirti savo techninę, finansinę ir politinę paramą. Tokie planai yra pasirašyti su Moldova, Ukraina, Gruzija, Armėnija. Tokio veiksmų plano su Baltarusija nėra pasirašyta. Baltarusija gana ilgus metus stengėsi izoliuotis, nepalaikyti santykių su ES.

- Kaip šiuo metu vyksta Minsko ir Briuselio dialogas?

- Baltarusiai dabar pradėjo ieškoti savo kelio. Mes darome prielaidą, kad jie įvertino, jog dabartinė politika neduoda rezultatų, todėl jie ieško dialogo su ES. Klausimas, kaip tas dialogas galėtų būti atnaujintas ES yra pasiūliusi, kokiu keliu galėtų abi pusės eiti. Jeigu Baltarusija nustoja persekioti opoziciją ir laisvą spaudą, paleidžia politinius kalinius, imasi konkrečių priemonių kurti pilietinę visuomenę - ES yra pasirengusi ne tik suteikti finansinę paramą, bet ir svarstyti vizų klausimą ir kitus dalykus. Minskas nori dialogo su ES, tačiau Baltarusijos ryžto dar tikrai nepakanka. Baltarusijai šia linkme teks dar nemažai padirbėti.

Sergejus TICHOMIROVAS

“Respublikos” žurnalistas