Naujienos

Šias Kalėdas Austrijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje sumanę švęsti Lietuvos piliečiai pagaliau galės jaustis visaverčiais europiečiais – jau rytoj mūsų šalis tampa Šengeno erdvės dalimi. Įsiliejimas į Šengeno erdvę vainikuoja daugiau nei septyniolika metų trukusį Lietuvos grįžimo į Europą kelią, kuriuo žengti mūsų šalis pradėjo 1990-ųjų kovo 11ąją atkūrusi nepriklausomybę.

Pirmiausia Lietuvai reikėjo sukurti demokratinės valstybės institucijas, pervesti ekonomiką į laisvosios rinkos vėžes. Tik atlikusi šiuos darbus, pasiekusi, kad būtų išvesta Rusijos kariuomenė, mūsų šalis 1995 metais galėjo oficialiai pradėti belstis į ES duris.

Tuomet atrodė, kad teks laukti daug metų, kol šios durys atsivers. Rusija, nevengdama net politinio šantažo, priešinosi ne tik Baltijos šalių narystei NATO, bet ir visaip stengėsi trukdyti integracijai į ES.

Tačiau net ne išorės kliūtys Lietuvos kelyje į NATO ir ES buvo sunkiausiai įveikiamos. Reikėjo atlikti milžiniškus darbus suderinant Lietuvos įstatymus su ES teise, įrodant, kad mūsų šalyje demokratija stabili, o ekonomika atvira ir veikia pagal laisvosios rinkos dėsnius.

Iš pradžių Lietuva išsikovojo su ES asocijuotos šalies statusą, tapo oficialia kandidate į šią bendriją. Tada pamažu senosios ES narės Lietuvos piliečiams panaikino vizų režimą.

Vėliau nei Estija pradėjusi derybas su Briuseliu dėl narystės ES, Lietuva, galima sakyti, spėjo įšokti į paskutinį 2004 metų plėtros vagoną, kai buvo nuspręsta į Bendriją priimti ne šešias, o dešimt naujų šalių.

Bet net ir 2004 metų gegužės 1-ąją Lietuvai tapus ES nare, lietuviai dar negalėjo naudotis visomis teisėmis, kurios suteiktos senųjų ES valstybių piliečiams. Daugiau nei trejus metus teko laukti, kol Lietuvai ir dar aštuonioms ES naujokėms atsivėrė vartai ir į Šengeno erdvę.

Kokios konkrečios naudos iš to gali tikėtis kiekvienas mūsų šalies žmogus? Atrodytų, Lietuvos piliečiai ir be Šengeno erdvės privalumų jau ne vienerius metus laisvai keliauja po ES.

Skirtumai – didžiuliai. Šengeno erdvė reiškia, kad iš esmės nelieka sienų tarp mūsų šalies ir Latvijos bei Lenkijos. Išnyksta pasienio postai, muitinės.

Patogu ne vien tai, kad bus galima keliauti po ES šalis, nė nestabtelint prie valstybių sienų. Kirsti jas bus leidžiama bet kaip ir bet kur. Tarkim, Lazdijų apylinkėse grybaujantis žmogus galės ramiausiai nueiti grybų paieškoti ir į Lenkiją, o iš Šiaurės Lietuvos pasienio miškų nužingsniuoti ir į Latviją.

Šengeno privalumai dar svarbesni šalies verslui. Nelieka jokių kliūčių prekių judėjimui tarp Lietuvos ir ES šalių, visiems laikams išnyksta košmariškos automobilių eilės Lietuvos pasienyje su Lenkija ir Latvija.

Tai leis sutaupyti ne tik laiko ir pinigų. Svarbus ir psichologinis veiksnys. Priklausomybė Šengeno erdvei didina verslo pasitikėjimą Lietuva, šalis tampa patrauklesnė užsienio investuotojams, turistams.

Žinoma, tiktai ateitis parodys, ar Lietuva sugebės sėkmingai pasinaudoti Šengeno erdvės privalumais ir kartu patikimai saugos išorines ES sienas.

Išorinėmis ES sienomis tapusioms Lietuvos sienoms su Rusija ir Baltarusija saugoti įgyvendinta per 100 projektų – pastatytos naujos modernios užkardos, įsigyta šiuolaikinės įrangos ir technikos. Visa tai kainavo 616 mln. litų, bet pati Lietuva sumokėjo tik pridėtinės vertės mokestį, nes Briuselis Šengeno programai skyrė apie 520 mln. litų.

Kontrabandai stabdyti dabar bus galima panaudoti darbo prie Lietuvos sienų su Latvija ir Lenkija netekusius pasieniečius ir muitininkus.

Todėl jei ir toliau Lietuvos pasienis, pirmiausia su Kaliningrado sritimi, bus kaip rėtis, o pasieniečiai tik bejėgiškai stebės, kaip į nusikalstamą verslą kontrabandininkai įtraukia ir paauglius, Lietuva sulauks Briuselio sankcijų ir galės kaltinti tik save.

Šengeno teisės neatskiriamos nuo pareigų. Tai turėtų suprasti Lietuvos piliečiai, kurie jau rytoj galės visiškai laisvai, be jokios dokumentų patikros automobiliais ir jūrų transportu keliauti iki Lisabonos. Nuo kitų metų balandžio mėnesio Šengeno taisyklės įsigalios ir oro uostuose.

Dabar Šengeno erdvei priklausys 24 valstybės – 13 ES senbuvių, Norvegija ir Islandija bei 9 ES naujokės.

Formaliai į šį sąrašą nepakliūva Didžioji Britanija ir Airija, bet šios šalys pasirašiusios specialius susitarimus, kurie beveik taip pat laisvai atveria jų teritoriją Šengeno valstybių piliečiams.

Na, o tik šįmet į ES įstojusioms Rumunijai ir Bulgarijai Šengeno teks palaukti iki maždaug 2011 metų. Kol kas į šią erdvę nepriimtas ir į graikų bei turkų teritorijas padalytas Kipras.

Vadinasi, net kai kurių ES šalių piliečiai galės pavydėti lietuviams. Tikrove tapo tai, kas vos prieš 15 metų atrodė kaip svajonė. Tuomet lietuviams tekdavo net nakvoti eilėse prie Vokietijos ambasados laukiant vizos.

Bet ir tokie vargai anuomet atrodė menkniekis, palyginti su galimybe pakliūti į išsvajotus Vakarus. Kai M.Gorbačiovo „perestroikos“ laikais šiek tiek prasivėrė sovietinė geležinė uždanga, norintiems pasaulį išvysti lietuviams tekdavo paromis budėti eilėse prie Vakarų valstybių ambasadų Maskvoje.

Bet žmonių atmintis trumpa – prie gerų dalykų greit priprantama. Lietuvos piliečiai dabar sunkiai įsivaizduoja, kad rusams ir ukrainiečiams ar baltarusiams iki šiol tenka dėl vizų vargti eilėse prie užsienio šalių ambasadų. Šiems žmonėms sunku patikėti, kad su jais bendra dalia sovietiniame lageryje dalijęsi lietuviai gali nė nestabtelėdami važinėtis nuo Vilniaus iki Lisabonos.

Apie tai pirmiausia turėtų pagalvoti tie žmonės, kurie vis dar su ilgesiu prisimena okupantų valdymą, o nepriklausomos Lietuvos gyvenime nenori matyti jokių laimėjimų.