Naujienos

Gruzijos rinka yra pakankamai palanki rizikingas investicijas mėgstantiems verslininkams, o Boržomyje išdegintas miškas - „Žiedų valdovo“ ketvirtajai daliai statyti. Taip pusiau juokais, pusiau rimtai apie pokarinę Gruziją atsiliepia Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Laimonas Talat-Kelpša, kuris buvo paskirtas specialiuoju pasiuntiniu Gruzijai ir iškart po konflikto kelias savaites rezidavo Gruzijoje.

Tuo tarpu patys verslininkai gyvena laukimo nuotaikomis. Ketvirtadienį susirinkę į URM surengtą verslo atstovų susitikimą su L. Talat-Kelpša, skundėsi, kad Lietuva, blogindama santykius su Rusija, kenkia verslui, o pasiryžėliai eiti į Gruzijos rinką sakė laukiantys palankios situacijos, arba kol kas susilaikantys nuo investicijų.

L.Talat-Kelpša: Gruzijos vyriausybė siekia pritraukti investicijas

URM sekretoriaus pasakojimu, dabartinė situacija Gruzijoje yra ganėtinai keista ta prasme, kad užsienio investicijų srautai mažėja, tuo tarpu Gruzijos vyriausybė kuria ambicingus planus ir žada kurti specialius garantinius fondus, kurie sumažintų rizikos laipsnį verslininkams.

„Šiandien tokia yra susiklosčiusi situacija, kad praūžus karui investuotojams natūraliai sąlygos kelia susirūpinimą. Tiek dėl to, kad Vyriausybė priversta perskirstyti planuotas išlaidas ir lėšos, kurios galėjo būti skirtos investicijoms, dabar turės būti skirtos karo padarytai žalai atkurti, kita vertus, karas savaime yra signalas, kurį užsienio investuotojai vertina kaip „stop“ ženklą, kad yra rizika pernelyg didelė“, - po susitikimo su verslininkais DELFI pasakojo L. Talat-Kelpša.

„Mes esame atsidūrę tokioje situacijoje, kai susiformuoja savotiškos žirklės: investuotojai delsia, svarsto, ką daryti, ir yra Vyriausybės ambicinga programa ir noras, kad investicijos nesustotų. Yra planai (kol kas kalbų lygyje), kad šitas investicijas reikėtų savotiškai garantuoti – sukurti garantinius mechanizmus ateinantiems investuotojams. Todėl tie verslininkai, kurie nebijo rizikuoti, tai yra terpė, kuri jų pačių sprendimu galėtų būti vertinama kaip palanki įsitvirtinti būtent dabar“, - pridūrė sekretorius.

Tačiau bendraudamas su verslininkais L. Talat-Kelpša pripažino, kad konservatyviems investuotojams esama situacija nėra palanki.

Politinė situacija – stabili?

Kalbėdamas apie politinę Gruzijos situaciją L. Talat-Kelpša pabrėžė, kad Gruzijos vyriausybės užsakymu tarptautinės rinkos ir nuomonės tyrimų bendrovės „Greenberg Quinlan Rosner Research“ rugsėjo pradžioje atliktos apklausos duomenimis, didžiuma gruzinų visuomenės nenori rengti išankstinių parlamento ar prezidento rinkimų, o opozicinės partijos yra įšaldžiusios kritiką valstybės vadovui Michailui Saakašviliui.

Anot apklausos duomenų, 60 proc. apklaustų Gruzijos visuomenės gyventojų pirma laiko nenori rengti nei parlamento, nei prezidento rinkimų, 22 proc. norėtų abejų rinkimų, 2 proc. mano, jog reikia dar neatėjus kadencijos pabaigai reikia surengti parlamento rinkimus, ir 3 proc. – prezidento. Prezidento politikos vertinimas nuo 56 proc. prieš konfliktą nežymiai pakilo iki 61 proc. praūžus karui su Rusija. O jeigu šiuo matu vyktų referendumas, ar Gruzijai reikia tapti NATO nare, „taip“ ištartų 85 proc. respondentų ir 10 proc. atsakytų neigiamai.

Po karo didžiausias gruzinų dėmesys krypsta į du prioritetus – Rusijos kariuomenės išvedimą iš visų Gruzijos teritorijų (savomis teritorijomis Gruzija laiko ir Abchaziją su Pietų Osetija – DELFI) bei infrastruktūros atkūrimą. Net 68 proc. apklaustų gyventojų nurodė, jog atstatymo darbus geriausia organizuoti gali dabartinė Vyriausybė.

„Visuomenė buvo labai suvienyta, to nepastebėti buvo neįmanoma, nes akcija , kurią surengė Gruzijos vyriausybė, kai į gatves išėjo 1,5 mln. gyventojų, labai priminė Baltijos kelią. Buvo akivaizdu, jog tai neprievartinė vyriausybės inspiruota akcija. <...> Opozicinės partijos laikinai yra įšaldžiusios kritiką vyriausybės atžvilgiu. Ar karas reikalingas, klausimus iškėlė, bet į platesnes diskusijas dabar nesileidžia“, - pasakojo L.Talat-Kelpša.

Jo teigimu, Gruzija tikrai nėra sugriauta šalis, nors skirtumas tarp sostinės Tbilisio bei provincijos esąs milžiniškas. Pasak L. Talat-Kelpšos, net Gorio sugriovimo mastas yra ganėtinai ribotas, nors ten, kur namai subombarduoti, „vaizdas niūrokas“.

Sekretoriaus pasakojimu, visiškai sugriauta tik karinė infrastruktūra, Počio uoste paskandinti visi Gruzijos pasienio patrulių laivai, kelių paviršius, kuriais važinėjo tankai, taip pat atrodo nekaip. Be kita ko, Boržomyje buvo išdeginta apie 1000 ha miško.

“To miško vertė gali būti palyginta su mūsų Smiltyne, medžiai auga ant uolų. Dabar tai ten galima „Žiedų valdovo” ketvirtą dalį filmuoti, taip viskas atrodo. Nes atskrisdavo rusų lėktuvai numesdavo padegamąsias bombas ir nuskrisdavo. O kai gruzinai prašė Ukrainos ir kitų valstybių pagalbos, Rusijos pusė nedavė leidimo skristi, nes gruzinai visiškai nekontroliavo savo oro erdvės”, - pasakojo L. Talat-Kelpša.

Verslininkai situaciją vertina atsargiai

Tačiau Lietuvos verslininkai situaciją vertina atsargiai. Pasak nekilnojamuoju turtu prekiaujančios bendrovės „Baltvesta” atstovo, įmonė pirko 10 ha žemės sklypų Tbilisyje, 23 ha už miesto ir 10 ha Segoramo miestelyje, tačiau kol kas „sėkmingai laukia geresnių laikų“, nors kainos kol kas nekrenta.

„Aš manau, kad čia tas pats, kas Lietuvoje. Nekilnojamojo turto kainos yra tokios. Pabandykit sklypą parduoti Vilniaus mieste. Parduoti neįmanoma“, - sakė bendrovės, kurios bendra investicijų suma Gruzijoje sudarė 20 mln. litų, atstovas.

Kitas verslininkas sakė, jog šiuo metu Gruzijoje vyksta verslo pradžios parengiamieji darbai, tačiau praėjus karui nutarė susilaikyti nuo investicijų į nekilnojamąjį turtą: “Buvo norų, bet susilaikėm, nes visas mechanizmas nekilnojamojo turto mums atrodo šiek tiek spekuliacinis, truputį primena, kas vyko Lietuvoje. Tos nekilnojamojo turto kainos auga toliau, bet bankų paskolų procentai buvo labai aukšti ir didėjo. Iki liepos pabaigos buvo išaugę 20 proc. ir daugiau. Esant tokiai situacijai mums atrodė, kad reikia susilaikyti nuo investicijų į nekilnojamąjį turtą“. Pasak jo, galimybių yra tik paslaugų sferoje ir prekyboje.

Kai kurie kiti verslininkai išreiškė nepasitenkinimą, jog Lietuva, savo priešiškais Rusijai veiksmais, kenkia Rusijos verslininkams, nes, kaip bebūtų, Rusija yra svarbi Lietuvos verslininkų prekybos partnerė. Tačiau L. Talat-Kelpša sako, jog Lietuvos ir Rusijos santykių kokybė ne visuomet priklauso nuo Lietuvos vyriausybės veiksmų. Esą daugelis projektų stoja todėl, kad Rusijoje nėra politinės valios bendradarbiauti su Lietuva pačiai įvairiausiais klausimais.

2007 m. Lietuvos prekybos partnerių sąraše Gruzija užėmė tik 51 vietą ir sudarė tik 0,09 proc. nuo visų prekybos apimčių.