Naujienos

Gruodžio 7 dieną Briuselyje (Belgijoje) Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai patvirtino ES globalų žmogaus teisių sankcijų režimą, kuris populiariai vadinamas Europos Magnickio aktu.

ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje dalyvavęs laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius pabrėžė tvirtą Lietuvos paramą ES globalaus žmogaus teisių sankcijų mechanizmo sukūrimui. Lietuva buvo viena iš aktyviausių ES valstybių narių, nuosekliai rėmusių 2018 metais paskelbtą Nyderlandų iniciatyvą dėl ES globalių ribojamųjų priemonių už žmogaus teisių pažeidimus.

„ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo atsiradimas turi istorinę  reikšmę. ES siunčia stiprią žinią žmogaus teisių pažeidėjams visame pasaulyje, kad už jų vykdomus rimtus žmogaus teisių pažeidimus, jų skatinimą arba finansavimą gresia ES sankcijos“, - pabrėžė L. Linkevičius. Ministras pažymėjo, kad korupcija taip pat yra viena iš nusikalstamų veikų, už kurią ateityje reikėtų siekti taikyti ES ribojamąsias priemones.

Naujasis ES globalus žmogaus teisių sankcijų režimas suteiks didesnį lankstumą ES pritaikyti tikslines ribojamąsias priemones už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus trečiose šalyse atsakingiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, įskaitant tiek valstybinius, tiek ir nevalstybinius veikėjus. ES globalų žmogaus teisių sankcijų režimą sudarys tokios tikslinės ribojamosios priemonės kaip turto įšaldymas ir draudimas atvykti į ES teritoriją.

Horizontalus ES globalus žmogaus sankcijų režimas papildys ES geografinių sankcijų režimus. Kai kurie ES geografiniai sankcijų režimai jau numato ribojamąsias priemones už žmogaus teisių pažeidimus (pvz., ribojamųjų priemonių režimai dėl Sirijos, Baltarusijos, Venesuelos).

Sankcijų režimas bus taikomas genocido atvejais, už nusikaltimus žmoniškumui, šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus – kankinimą, vergovę, neteisminį žudymą, priverstinį asmenų dingimą, savavališką areštą ar sulaikymą. Sankcijos taip pat galės būti taikomos kovai su kitais žmogaus teisių pažeidimais, pavyzdžiui, prekyba žmonėmis, seksualiniu smurtu ir smurtu dėl lyties, susirinkimų ir asociacijos laisvės pažeidimų, saviraiškos laisvės pažeidimų, religijos ir įsitikinimų laisvės pažeidimų, kiek tie pažeidimai yra plačiai paplitę, sistemingi ar kitaip kelia rimtą susirūpinimą, kiek tai susiję su ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos tikslais. 

Remiantis nauju ES globalaus žmogaus teisių sankcijų režimu, ES valstybės narės arba ES Vyriausiasis įgaliotinis galės siūlyti taikyti ribojamąsias priemones konkretiems asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus trečiose šalyse. Sprendimas dėl konkrečių asmenų įtraukimo į sankcijų sąrašus bus priimamas  ES Taryboje vienbalsiu valstybių narių sutarimu.

Tarybos sprendimas dėl ES globalaus žmogaus teisių sankcijų režimo įsteigimo galios 3 metus, o sankcionuojamų asmenų sąrašai bus peržiūrimi ir iš naujo tvirtinami kas 12 mėn.

Informacija žiniai: JAV buvo pirmoji valstybė, 2012 metais įsteigusi S. Magnitskio vardu pavadintą įstatymą dėl sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus, siekdama sankcionuoti su S. Magnitskio mirtimi susijusius Rusijos pareigūnus. Teisininkas ir mokesčių konsultantas S. Magnitskis buvo sulaikytas po to, kai atskleidė didelio masto sukčiavimo schemą, kurios pagrindu Rusijos pareigūnai pasisavino 230 mln. JAV dolerių vertės mokesčių mokėtojų pinigų. 2009 metais S. Magnitskis neaiškiomis aplinkybėmis mirė įkalinimo įstaigoje. 

2017 m. nacionalinį S. Magnitskio įstatymą priėmė Kanada, 2016 m. Estija, 2017 m. Lietuva, 2018 m. Latvija ir 2020 m. Jungtinė Karalystė.

Nuotrauka: Foreign Affairs Council /European Union