L. Linkevičius: ES turi plėsti sankcijas Baltarusijos režimui
Lapkričio 19 dieną laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kurioje daugiausia dėmesio skirta politinei situacijai Baltarusijoje, prezidento rinkimams JAV ir Moldovoje. Taip pat aptarta situacija Kalnų Karabache ir Viduržemio jūros rytuose bei kylantis iššūkiai daugiašalei sistemai.
L. Linkevičius pabrėžė, kad būtina didinti spaudimą Baltarusijos režimui ir kuo skubiau priimti trečiąjį ES sankcijų paketą, reaguojant į moralinę ir politinę aklavietę Baltarusijoje:
„Sulaikyta daugiau nei 25 tūkst. taikių protestuotų, vyksta plataus masto baudžiamasis persekiojimas, politinių kalinių skaičius išaugo iki nematytų aukštumų. Brutalūs režimo veiksmai prieš Baltarusijos žmones tik stiprėja - itin žiauriai susidorota su jaunu protestuotoju R. Bandarenka. Tuo tarpu valdžia tik imituoja dialogą su opozicija ir rengiamas konstitucijos pataisas. Vienintelė išeitis – nauji, laisvi rinkimai“, – sakė L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministrai sutarė, kad, reaguojant į stiprėjančias režimo represijas Baltarusijoje, būtina plėsti ES sankcijas, įtraukiant ne tik didesnį skaičių pareigūnų, atsakingų už vykdomas represijas, bet ir režimo finansinius rėmėjus. Vyriausias įgaliotinis užsienio politikai Josepas Borrellis taip pat pristatė šiuo metu vykdomą ES–Baltarusijos santykių peržiūrą.
Posėdžio metu ministrai aptarė ir situaciją Kalnų Karabache, lapkričio 10 dieną Rusijos, Azerbaidžano ir Armėnijos pasirašytą susitarimą dėl karo veiksmų Kalnų Karabache užbaigimo. Laikinai einantis ministro pareigas L. Linkevičius pabrėžė, kad konfliktas išspręstas tik iš dalies, svarbu užtikrinti tvarų konflikto sprendimą.
„Vienintelis teigiamas aspektas – ugnies nutraukimas. Tačiau visos kitos aplinkybės kelia susirūpinimą. Konfliktas išlieka neišspręstas, Rusija dar labiau padidino savo įtaką regione. Europos Sąjungai ir kitoms dviem Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Minsko grupės pirmininkėms - JAV, Prancūzijai - nedalyvavus derybose dėl ugnies nutraukimo susitarimo, situaciją sprendė Rusija ir Turkija. Labiausiai nukentėjo neparankus Kremliui stiprų visuomenės palaikymą turintis Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas”, – sakė L. Linkevičius.
Lapkričio Užsienio reikalų tarybos išvadomis buvo priimtas ir ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planas 2020-2024 metams, numatantis ES žmogaus teisių ir demokratijos prioritetus santykiuose su trečiosiomis šalimis.
Socialiniai tinklai
