Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasveikino dabartinės EK darbą vertinant ES narystės siekiančiose šalyse vykdomų reformų pažangą ir pritarė ES plėtros strategijoje išsakytai pamatinei minčiai, kad ES plėtros politika yra investicija į taiką, saugumą ir stabilumą Europoje. ES plėtra – tai transformuojamąją galią turintis ir abipusę naudą, tiek valstybėms narėms, tiek ES narystės siekiančioms šalims, teikiantis procesas, skatinantis jame dalyvaujančių šalių reformas.

Šiemet pagal naują metodologiją parengtų ES plėtros pažangos vertinimo dokumentų pakete daug dėmesio skirta Turkiją ir Vakarų Balkanų regioną palietusios pabėgėlių krizės klausimams, taip pat pažangai pagrindinių teisių, demokratinių institucijų ir pilietinės visuomenės stiprinimo, ekonominės raidos ir konkurencingumo, regioninio bendradarbiavimo, saviraiškos laisvės srityse. Šį kartą EK akcentavo darbo su visuomene svarbą efektyviau komunikuojant ES plėtros naudą – šiuo požiūriu reikalingos bendros ES šalių narių ir ES plėtros proceso dalyvių vyriausybių ir pilietinės visuomenės pastangos.

Kalbant apie atskiras šalis, ataskaitoje pažymima, kad Juodkalnija per vertinamąjį laikotarpį padarė pažangą, stojimo į ES derybose atidariusi 8 derybinius skyrius, palankiai vertinamos galimybės jau šiemet atidaryti pirmuosius derybinius skyrius su Serbija. Sveikinama Bosnija ir Hercegovina, šiais metais žengusi svarbius žingsnius europinės integracijos link – ES pradėjus įgyvendinti atnaujintą požiūrį dėl Bosnijos ir Hercegovinos, birželio 1 d. įsigaliojo Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas, šalies lyderiai patvirtino ilgai lauktą reformų darbotvarkę. Teigiamai įvertintos Kosovo Vyriausybės pastangos priimant šaliai sudėtingus sprendimus dėl Specialiosios paskirties teismo Kosovo išsivadavimo armijos nusikaltimams tirti steigimo, susitarimų su Belgradu įgyvendinimo. Istoriniu žingsniu laikomas ES Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su Kosovu pasirašymas spalio 27 d., kuris reiškia, kad nuo šiol ES Stabilizacijos ir asociacijos procesas apima visas Vakarų Balkanų šalis be išimčių. Įvertinusi iki šiol pasiektą pažangą Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, EK pažymėjo, jog yra pasirengusi pratęsti nuo 2009 m. 6 kartus iš eilės teiktą rekomendaciją dėl narystės ES derybų pradžios priklausomai nuo tolesnio įsipareigojimų įgyvendinimo. Albanija toliau vykdo reformas pagal penkis prioritetus, siekdama derybų su ES pradžios.

EK tradiciškai pažymėjo strateginę Turkijos reikšmę Europos Sąjungai, įvertintas jos reikšmingas vaidmuo kovojant su terorizmu bei sprendžiant Sirijos pabėgėlių krizę (Turkija suteikė prieglobstį daugiau nei dviem milijonams pabėgėlių). ES ir Turkijos politinis dialogas ir  bendradarbiavimas kaip niekada svarbus, tačiau susirūpinimą kelia šalyje blogėjanti žiniasklaidos ir susirinkimų laisvės, teisėsaugos institucijų nepriklausomumo padėtis.

EK dokumente atskleista, jog, nors per pastaruosius metus šalyse padaryta didelė pažanga, vis dar yra esminių problemų užtikrinant priimtų teisės aktų įgyvendinimą, saviraiškos laisvę, kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Ataskaitoje pateiktos rekomendacijos ir pagrindinės ES politikos gairės visam dabartinės EK kadencijos laikotarpiui iki 2019 metų.

Daugiau informacijos apie Europos Komisijos pateiktus dokumentus galite rasti čia.