Naujienos

Krokuvos Rakovicki kapinėse gegužės 12 dieną Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai iškilmingai atidengė Juozapo Albino Herbačiausko antkapinį paminklą ir pagerbė lietuviškai ir lenkiškai rašiusio rašytojo atminimą. Rašytojo J.A.Herbačiausko palaidojimo vietos sutvarkymo darbus inicijavo Lietuvos ambasada Lenkijoje ir Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondas Vilniuje. Antkapinio paminklo projektą parengė architektas Vytautas Zaranka, metalinį kryžių restauravo Kęstutis Norkūnas. Paminklo pastatymą rėmė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“, Lietuvos rašytojų ir dailininkų sąjungos.

J.A.Herbačiauskas gimė 1876 metais Lankeliškiuose (Vilkaviškio r.), mirė 1944 metais Krokuvoje. Žinomas kaip eseistas, literatūros kritikas, prozininkas. Rašė lietuvių ir lenkų kalbomis.

1904 metais Krokuvoje įsteigė lietuvių kultūros draugiją „Rūta“, į kurios veiklą įsitraukė lenkų intelektualai ir Krokuvoje studijavę lietuvių dailininkai, muzikai ir literatai – Krokuvos Jogailos universitete ir Krokuvos dailės akademijoje studijavę Petras Rimša, Adomas Varnas, Ignas Šlapelis, Sofija Kymantaitė, Mykolas Romeris ir kt.

1907 metais J.A.Herbačiauskas parengė ir išleido pirmąjį lietuvių literatūrinį modernistinės orientacijos almanachą „Gabija“, skirtą Antanui Baranauskui, kur buvo publikuoti Motiejaus Gustaičio, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, kitų autorių kūriniai ir jo paties esė. 1908 metais jis išleido savo esė rinkinį „Erškėčių vainikas“.

1911–1924 metais J.A.Herbačiauskas Krokuvos universitete dėstė lietuvių kalbą, 1923–1932 metais Kauno Vytauto Didžiojo universitete – lenkų kalbą ir literatūrą.

J.A.Herbačiauskas buvo vienas energingiausių XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos kultūros veikėjų. Po spaudos atgavimo lietuvių literatūrinį judėjimą jis orientavo modernių reformų kryptimi, siekė lietuvišką kūrybą atnaujinti pagal vakarietiškos tradicijos, mąstysenos ir gyvenimo būdo kriterijus.