KREMLIUS NAUDOJASI ES ŠALIŲ NERYŽTINGUMU ("Lietuvos rytas", 2008 08 18, Nr. 186 (5351), p. 2)
Nors po Rusijos kariuomenės puolimo Gruzijoje Maskva ir pažadėjo išvesti armiją iš Gruzijos, situacija keičiasi labai iš lėto – rusų sąjungininkai osetinai ir abchazai plėšikauja, žudo gruzinus.Kokios gali būti ilgalaikės Rusijos intervencijos į kaimyninę suverenią šalį pasekmės? Ar Vakarų demokratijos leis rusams toliau siautėti? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi Žygimantu Pavilioniu.
- Ar buvo realus pavojus, kad rusai okupuos Gruziją?
- Vienu metu įvykiai Gruzijoje priminė 1991 metų sausio 13-osios scenarijų Lietuvoje. Rusijos kariuomenė judėjo iš įvairių vietų, užiminėjo kaimus, kai kur rusai taip priartėjo prie Tbilisio, kad nuo Gruzijos sostinės juos skyrė vos 20 kilometrų.Tai sukėlė neregėtą tarptautinę įtampą. Praėjusį pirmadienį iki trečios valandos nakties Didžiojo septyneto šalys skubiai tarėsi, kaip stabdyti rusų invaziją į Gruziją. Pasitelkus žvalgybą buvo tikrinama, ar Gruzijos skelbiama informacija apie Rusijos kariuomenės judėjimą yra teisinga. Iš dalies informacija pasitvirtino, tik gal ne taip dramatiškai, kaip pranešinėjo gruzinai. Vis dėlto rusai iš tiesų buvo giliai įsibrovę į kaimyninę šalį.
- Kas sustabdė rusus?
- Stabdyti rusus ėmėsi visi pasaulio galingieji. JAV prezidentas George'as W.Bushas padarė griežtą pareiškimą. Rusai suprato, kad į konfliktą ima įsitraukti galingiausios pasaulyje jėgos – sunerimusios stebi, kas vyksta, ir jau pradeda rimtai pykti.Didžiųjų valstybių naktinis dialogas, demonstratyviai į Didžiojo aštuoneto pokalbius neįtraukus Rusijos, buvo rimtas signalas, kad Maskva atsidurs viena prieš visą pasaulį.Gruzinai pareiškė, kad Tbilisį jie gins iš paskutiniųjų. Tai reiškė, kad Gruzijos sostinę galima užimti tik pasitelkus visą Rusijos karinę galią, vadinasi, būtų daugybė aukų.Manau, rusai suprato, kad jie būtų nublokšti į naują, jiems milžinišką žalą žadančią istorinę situaciją. Todėl ir pasirinko protingesnį kelią. Bet ilgas ir lėtas Gruzijos žaizdos kraujavimas – neišvengiamas.
- Kokio masto nuostolių Gruzijai padarė rusų įsiveržimas?
- Rusai spėjo išsprogdinti daug strategiškai svarbių Gruzijos tiltų ir kelių. Tai gali gerokai apsunkinti kuro ir produktų tiekimą į Tbilisį bei kitus šios šalies miestus.Ko gero, Maskva tikisi, kad tai sukels gruzinų nepasitenkinimą Michailu Saakašviliu. Gali prasidėti netiesioginė, iš dalies dėl suardytos infrastruktūros, Gruzijos ekonominė blokada.
- Ar Maskvai pavyks sukiršinti gruzinus po tokios žiaurios agresijos?
- Lietuviai per 1991 metų sausio įvykius taip pat susitelkė, o gruzinų tautinė savimonė itin stipri. Jeigu Maskvoje tikėtasi maišto prieš M.Saakašvilį, tai gali būti rimta klaida, nes agresija gali turėti priešingą efektą – tauta susitelks apie lyderį.
- Ar Vakarų pasaulis leis Rusijai triumfuoti, kad pamokė Gruziją?
- Rusijos ataka Gruzijoje – XIX a. ir XX a. pirmosios pusės politiniu mąstymu grindžiamas elgesys. Jeigu Vakarai lengvai susitaikys su tokia necivilizuota politika, panašūs Rusijos mėginimai duoti pamokas savo kaimynams kartosis.Nepamirškime Moldovos ir Ukrainos. O ir Baltijos šalims, net Lenkijai rusai nurodinėja nesikišti į jos konfliktą su Gruzija ir grasina, kad tai mums brangiai kainuos. Todėl nevalia pamiršti, ką rusai darė Gruzijoje.Po šio konflikto prisimenama, kas atsitiko, kai prieš Antrąjį pasaulinį karą A.Hitleriui buvo atiduotas Sudetų kraštas.Tai verčia europiečius pasimokyti iš savo istorinių klaidų. Gruzija gali tapti istorinio pasirinkimo iššūkiu. Aišku, kad Rusijos vidaus politinis gyvenimas jau subrandino politiką, kuri neturi stabdžių. Dabar pasaulis turi atsakyti, kokių ribų šiai šaliai neleis peržengti.
Valdas BARTASEVIČIUS, LR korespondentas