Naujienos

Rūta SuchodolskytėLietuvos garbės konsulas Italijoje Guido Levera - technologijų specialistas, išradėjas ir Rotary klubo narys, išėjęs į pensiją 2005 m., konsulu dirba nuo 1998-ųjų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo maloniai besišypsantis, nusiteikęs bendrauti su spauda. Jis džiaugiasi galėdamas viešai aptarti lietuvių ir italų santykius bei praplėsti bendradarbiavimo galimybes.

Pasak konsulo, dabar visi privalome dirbti vieningos Europos vardan. G.Levera mano, kad Lietuva tinkama šalis verslui plėtoti, lygina lietuvius su italais, pasakoja apie savo darbą konsulate ir didžiuojasi esąs Europos pilietis.

Lietuvos garbės konsulas Italijoje G.Levera su mūsų šalimi bendradarbiauja nuo 1998 m. Su juo kalbėjomės apie Lietuvos ir Italijos tarpusavio bendradarbiavimą, kultūrų panašumus ir besiplečiančios Europos Sąjungos šalių būtinybę viena kitą pažinti.

- Ką tik grįžote iš Grigiškių popieriaus fabriko? Ar italų verslininkai juo susidomėjo?

- Manau, taip. Grigiškėse yra tinkamos įrangos, jos pervežti į Italiją negalėtume, todėl norėtume dirbti kartu. Man patinka lietuvių požiūris į darbą, mokėjimas kalbėti tiesiai ir iš karto apie reikalą. Manau, Lietuva – investicijoms palanki šalis.

- Turbūt esate informuotas apie Italijos verslininko Luigiterzo Bosca bandymą dalyvauti "Alitos" pirkimo konkurse. Kaip galėtumėte pakomentuoti šį įvykį?

- Pats esu buvęs "Alitai" priklausančiame "Anykščių vyne". Mano įspūdžiai kuo geriausi. Deja, "Alitos" pirkimo istorijos komentuoti negaliu, neturiu apie tai pakankamai informacijos. Tačiau manau, kad verslininkai visuomet turi laikytis susitarimo.

- Į Italiją importuojami lietuviški audiniai. Ko gero, dėl geros kokybės. Juk italai visuomet garsėjo gerais drabužiais.

- Taip, tai tiesa, italai didelį dėmesį skiria aprangai, audiniai – pagrindinis importas. Aš pats esu iš Milano, madų sostinės, nenorinčios nusileisti Romai ir vadinančios save "sostine sostinėje".

Be to, Milane yra 3,5 mln. gyventojų, tai didžiulis miestas, kuriame gausu įvairių kultūrų žmonių. Imigrantų jau yra 10 proc. Neturiu omeny lietuvių arba atvykusiųjų iš kitų ES valstybių – ES zonoje mes bendradarbiaujame, lietuviai keliauja į Italiją, mes atvykstame čia. Vienpusę migraciją galima būtų pavadinti invazija.

Prisimenu, kai vaikystėje pirmą kartą pamačiau juodaodį ir buvau labai nustebęs. Dabar Milanas įvairiatautis. Gegužės mėnesį buvo organizuojamas maratonas, kuriame dalyvavo visų mieste gyvenančių šalių atstovai. Dalyviai bėgo su vėliavomis ant marškinėlių.

- Susiduriant skirtingoms kultūroms, kas neišvengiama Europos Sąjungoje, išryškėja jų skirtumai. Kuo, Jūsų nuomone, lietuviai skiriasi nuo italų? Ar yra koks lietuvio stereotipas Italijoje?

- Lietuvius mes, italai, įsivaizdavome esant tvirtus, santūrius ir darbščius kaip vokiečiai. Bet ilgiau pabendravus su jūsų tautiečiais atrodo kitaip - dėl savo emocionalumo ir atvirumo jie panašesni į Viduržemio kraštų gyventojus. Manau, tarp mūsų yra nemažai panašumų: visų pirma – kalba, lotyniškos raidės ir netgi daug vardų sutampa: Laura, Marija...

- Gal galėtumėte papasakoti, kaip dirbate su lietuviais Italijoje?

- Savo konsulate rengiu priėmimus, organizuoju renginius, kartais tenka atlikti tokius paprastus dalykus, kaip išsiųsti lietuvio pamestus dokumentus arba aplankyti sūnaus netekusią motiną. Pats pažįstu apie šimtą lietuvių šeimų. Su lietuviais bendradarbiauju jau seniai, man šis darbas patinka, jaučiu jam aistrą.

---

Trumpai apie G.Levera

G.Levera gimė 1947 m. Turino politechnikos institute įgijo mechaninės inžinerijos daktaro laipsnį. Dirbo mechaninės technologijos dėstytoju, įvairių technologinių kompanijų vadovu. Yra užpatentavęs dalį "Latex" putų gamybos įrangos ir procesų, pripažintų ES, JAV ir kitose šalyse. Taip pat buvo Italijos pramonės ministerijos atstovas prie NATO. Už Lietuvos ir Italijos ryšių plėtojimą 2004 m. apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Kalba italų, prancūzų, anglų ir ispanų kalbomis. 2005 m. išėjo į pensiją ir yra pasišventęs konsulo pareigoms.