Naujienos

Knyga apie viltį ir tikėjimą Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleista knyga "Anicetas Simutis. 60 metų Lietuvos diplomatijos tarnyboje" - tai kūrinys ne tiek apie patį A.Simutį, kiek apie Lietuvą ir apie tikėjimą, dėl kurio šalis atgavo nepriklausomybę.

Istorijos ir diplomatijos vadovėlis

"Ši knyga ne tik apie iškilų Lietuvos diplomatą. Tai pasakojimas net ne apie pastangas ginti valstybės interesus. Mano supratimu, tai knyga apie Lietuvą, apie jos naikinimą ir sudėtingą kelią, kuriuo ji ėjo", - kalbėjo užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Pasak P.Vaitiekūno, jaunajai kartai šis leidinys galėtų būti puikus pasaulinės istorijos ir diplomatijos vadovėlis.

Puspenkto šimto puslapių knyga iš tiesų puikiai atskleidžia Lietuvos idėjos išsaugojimo istoriją. "Ji pasakoja apie žmones, kurie, nepaisant nieko, sugebėjo įrodyti, kad tas lopinėlis žemėlapyje egzistuoja tol, kol egzistuoja juo tikintys žmonės", - pasakojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė.

D.Kuodytė pabrėžė, jog knygoje atsispindi ne tik sunki Lietuvos padėtis, bet ir viltis, kad bus iškovota nepriklausomybė. Rašoma net apie suteiktą paskolą, kuri buvo duodama "tikintis, kad, atgavus nepriklausomybę, ji bus sugrąžinta".

Unikali diplomato karjera

Diplomatijos veteranas Rimantas Morkvėnas sutiko trumpai apžvelgti Aniceto Simučio biografiją. "Jo diplomatinė karjera buvo unikali. A.Simutis nuėjo ilgą ir nelengvą gyvenimo kelią. Nuo 1936 iki 1991 metų jis be pertraukos dirbo Lietuvos generaliniame konsulate Niujorke - tikriausiai tai yra diplomato darbo trukmės vienoje įstaigoje pasaulio rekordas. Nors, žinoma, A.Simutis nesiekė jokių rekordų", - juokavo R.Morkvėnas. Anot jo, tokį faktą lėmė tragiškas mūsų tėvynės likimas ir egzilinės Lietuvos diplomatinės tarnybos narių sugebėjimas išlikti ir veikti itin nepalankiomis sąlygomis.

Na, o mintis išleisti knygą kilo jau po A.Simučio mirties, kai Niujorke diplomato namuose buvo rastas asmeninis jo archyvas.

Didžiąją knygos dalį sudaro dokumentai su minimaliais paaiškinimais. Jie pateikiami pagal pobūdį ir suskirstyti į keturias dalis.
Kiekvienoje dalyje viskas tvarkingai išdėstyta chronologine tvarka.

"Nors iš pirmo žvilgsnio dėl knygos storumo A.Simutį galima palaikyti grafomanu, tai netiesa. Tiesiog jo kaip politiko tarnyba, lygiai kaip jo žurnalistinis darbas (A.Simutis buvo ne tik diplomatas, bet ir žurnalistas, savo straipsnius pasirašydavęs Petro Gulbio slapyvardžiu) reikalavo rašyti dažnai ir daug", - kalbėjo A.Simučio vaikaitė Laima Vincė Sruoginytė. 

Rasa VELIJEVAITĖ, "Respublikos" žurnalistė