Naujienos

Būtent tokias tendencijas pokalbyje su VALSTYBE atskleidė Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje Tong Mingtao. Jis pasidalijo ir savo šalies kovos su krize patirtimi, leidusia Kinijai išlaikyti spartų ir stabilų šalies ūkio augimą visuotinės recesijos laikotarpiu. VALSTYBĖ: Ne taip seniai Lietuvoje lankėsi gausi Kinijos verslininkų delegacija, vadovaujama jūsų šalies vicepremjero. Kokių interesų Kinija turi mūsų rinkoje?

Pastaraisiais metais dvišalės prekybos tarp Kinijos ir Lietuvos apimtis auga labai sparčiai. Kinijos muitinės duomenimis, 2000–2008 m. tokios prekybos apyvarta išaugo nuo 38,71 mln. iki 1,09 mlrd. JAV dolerių. Galiu paminėti ir tai, kad šios ekonominės krizės sąlygomis Kinija ir Lietuva rodo dar didesnes iniciatyvas stiprinti dvišalį ekonominį bei prekybinį bendradarbiavimą. Kadangi mūsų šalis skiria labai didelį dėmesį ekonominiams ir prekybiniams santykiams su visomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, Lietuvos pasiūlymas surengti Kinijos verslininkų vizitą jūsų šalyje buvo sutiktas su entuziazmu. Praėjusį mėnesį čia viešėjo ir Kinijos Liaudies Respublikos vicepremjeras Hui Liangyu. Be to, minėtą delegaciją sudarė apie 50 verslininkų, atstovavusių daugiau nei 30 Kinijos įmonių. Galiu pasakyti, kad vizitas buvo labai produktyvus, padėjo gerus tolesnio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Kinijos verslininkų pagrindus. Buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys ir ketinimų protokolai tokiose srityse kaip lengvoji pramonė, mineralų ir metalo gavyba, maisto pramonė, tekstilė, aukštosios technologijos (medicinos įranga, elektronika ir t. t.).

Galima konstatuoti, kad, praėjus 18 metų po diplomatinių santykių užmezgimo tarp mūsų šalių, bendradarbiavimas politikos, ekonomikos ir prekybos, švietimo ir kultūros srityse tik intensyvėjo. Šiandien Kinija Lietuvą mato kaip svarbią partnerę Baltijos jūros regione ir tikisi dar labiau išplėtoti dvišalį bendradarbiavimą.

VALSTYBĖ: Ar galima teigti, kad Lietuvos geografinė padėtis ypač patraukli Kinijai, siekiančiai padidinti eksportą į Europą?

ES – didžiausia Kinijos prekybos partnerė. O Lietuvos geografinė padėtis – unikalus Lietuvos pranašumas, ypač svarbus veiksnys plėtojant ekonominį ir prekybinį Kinijos bendradarbiavimą su Europa. Lietuva yra rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, ribojasi su Vidurio ir Šiaurės Europa, Rusija, kitomis Nepriklausomų valstybių sandraugos šalimis ir turi lengvą susisiekimą su išsivysčiusiomis Vakarų Europos šalimis. Tai didžiulis pranašumas siekiant Europos rinkai tiekti kiniškus produktus. Kinija didžiulį dėmesį skiria bendradarbiavimui su Lietuva būtent transporto srityje. Ji tikisi sukurti geresnes sąlygas dviejų žemynų – Azijos ir Europos – ekonominiam ir prekybiniam bendradarbiavimui.

VALSTYBĖ: Spalį Vilniuje vyks Azijos ir Europos transporto forumas. Įdomu sužinoti jūsų asmeninę nuomonę apie Lietuvos galimybes prisijungti prie vadinamojo naujojo šilko kelio projekto ir tapti svarbiu jo tašku Europoje.

Atsižvelgiant į ekonomikos globalizaciją, transporto jungtys tarp Azijos ir Europos turi didžiulę reikšmę plėtojant ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą tarp dviejų žemynų. Kinija – viena pirmojo Azijos ir Europos transporto ministrų susitikimo rėmėjų. Bendromis pastangomis pasiruošimas jūsų minėtam forumui vyksta sklandžiai. Manau, kad toks valdžios institucijų atstovų ir verslininkų susitikimas bei pasikeitimas patirtimi neabejotinai padės dar geriau plėtoti bendradarbiavimą transporto srityje. Kinija tikisi, kad šis susitikimas, kuriame bus aptariamos transporto koridorių tarp Europos ir Azijos perspektyvos, pagerins bendros veiklos transporto srityje kokybę.

VALSTYBĖ: Lietuvos importas iš Kinijos gerokai viršija mūsų eksporto mastą į jūsų šalį. Ar yra kokių nors Kinijos rinkos sričių, kuriose Lietuvos verslininkai galėtų veikti aktyviai ir efektyviai?

Kinija atvira bendradarbiavimui su visomis šalimis ir regionais. Neseniai įvykęs mūsų aptartas Kinijos verslininkų vizitas į Lietuvą puikiai įrodo, kad Kinija siekia kuo glaudžiau bendradarbiauti ne tik su senosiomis ES narėmis, bei ir su neseniai į Sąjungą įstojusiomis valstybėmis, tokiomis kaip Lietuva. Žinoma, pastaraisiais metais sparčiai plėtojantis tarpusavio prekybai, Kinijoje buvo tam tikras perviršis, tačiau mes nesiekiame jo didinti dar labiau. Kinija tikisi ir toliau plėsti tarpusavio prekybą ir pasiekti pusiausvyrą didinant importą iš Lietuvos, nes sėkmingai lietuviškų produktų sklaidai Kinijos rinkoje reikia sklandaus ir bendro dviejų šalių darbo. Mes patariame Lietuvai ir toliau remti vietinius verslininkus, kad jie dalyvautų Kinijos importo ir eksporto prekių mugėje ir kitose tarptautinėse parodose. Taip būtų reklamuojama lietuviškų prekių kokybė. Vertėtų išskirti tokias sritis kaip lazerių gamyba, biologija, atsinaujinančių išteklių energetika ir pan. Juk Kinijos rinka atvira lietuviškoms prekėms ir mes tikime, kad bendromis pastangomis pasieksime didesnę lietuviškų prekių sklaidą mūsų šalyje.

VALSTYBĖ: Kaip vertinate Amerikos prezidento Baracko Obamos pareiškimą, kad netolimoje ateityje pasaulyje vyraus dvi jėgos: JAV ir Kinija. Ar nenustebino tai, kad šiame sąraše nėra Rusijos?

Kinija – vis dar besivystanti valstybė, nors per pastaruosius 30 metų vykdydami reformas ir atverdami savo rinką pasiekėme puikių rezultatų. Nepaisydami to, puikiai suprantame, kad, norint pasiekti ilgalaikę gerovę, reikės dar daug pastangų. Kalbant apie užsienio politiką, Kinija propaguoja nepriklausomą, taikingą ir individualaus kiekvienos šalies apsisprendimo principu paremtą politiką, orientuotą į tai, kad laimėtų visi. Kadangi šiuolaikinis pasaulis tikrai yra daugiapolis, o tai atspindi daugumos žmonių valią, ko gero, neįmanoma, kad kelios šalys ar grupė didelę galią turinčių valstybių vienašališkai spręstų pasaulio problemas. Kinija tikisi ir toliau plėtoti lygiaverčius tarpusavio supratimu paremtus santykius su Lietuva, ES ir visomis kitomis šalimis bei regionais, kad kartu prisidėtume prie pasaulinės taikos ir plėtros.

VALSTYBĖ: Skaičiai rodo, kad pasaulinė ekonominė krizė Kiniją palietė gana švelniai. Vyrauja nuomonė, kad taip atsitiko dėl didelių jūsų šalies investicijų į vidinę infrastruktūrą. Kokias ateities ekonomikos plėtros perspektyvas matote?

Pasaulinė finansų krizė pastaraisiais metais turėjo didelį poveikį visame pasaulyje. Ne išimtis – ir Kinija bei mūsų šalies ekonomika. Panagrinėkime Kinijos eksporto pavyzdį. Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, jis nukrito net 21,8 proc., nes gerokai sumažėjo paklausa kitose rinkose. Norėdama duoti atkirtį tokiai krizei ir išlaikyti greitą ekonomikos augimo tempą, Kinija laiku ėmėsi kai kurių makroekonominės politikos priemonių: įdiegė aktyvią fiskalinę politiką ir supaprastino pinigų politiką, sukūrė ir ėmėsi įgyvendinti planą, kaip skatinti vidaus vartojimą, kuris ir turėjo palaikyti ekonomikos augimą. Taip pat padidinome vyriausybės išlaidas, įgyvendindami dvejų metų valstybės investicijų planą, siekiantį 4 trln. juanių, struktūriškai mažinome mokesčius ir įgyvendinome priemones, padidinusias bankų sistemos likvidumą. Kinijoje taip pat buvo įgyvendintas didelio masto pramonės atgaivinimo ir restruktūrizavimo planas, aktyviai skatinamas energijos taupymas, mažinamas išmetamųjų dujų kiekis ir skatinama aplinkos apsauga. Taip pat pertvarkoma nacionalinių pajamų perskirstymo struktūra, smarkiai plėtojama vidaus rinka, ypač pabrėžiant kaimo vietoves, keliamas socialinės apsaugos lygis. Kai tik visos šios priemonės ėmė rodyti rezultatus, Kinijos ekonomikoje atsirado stabilizavimosi tendencijų. Pavyzdžiui, per pirmąjį šių metų pusmetį mūsų bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 7,1 proc., investicijos ir vartojimas taip pat augo. Noriu pabrėžti, kad svarbų vaidmenį stumiant ekonomiką į priekį atliko paklausa šalies viduje. Nuo šių metų sausio iki liepos buvo sukurta 6,66 mln. naujų darbo vietų, miestų ir kaimų gyventojų pajamos išaugo, todėl buvo išlaikytas socialinis stabilumas. Kinijai taip pat pavyko efektyviai suvaldyti fiskalinę ir finansinę riziką bei išlaikyti biudžeto deficitą ir vyriausybės skolą atitinkamai 3 ir 20 proc. BVP. Todėl, nors bendras neigiamas pasaulinės finansų krizės poveikis Kinijoje juntamas, bendra padėtis, susijusi su mūsų šalies ūkio plėtra ir ilgalaikėmis perspektyvomis, išlieka stabili ir greito augimo tendencijos nesikeičia. Apibendrinant galima pasakyti, kad, praėjus 30 metų po ekonominių reformų pradžios, šiandien Kinija turi dar tvirtesnį pagrindą pokyčiams ateityje. Per tą laiką gerokai patobulėjo institucinė aplinka ir infrastruktūra, pasiektas technologinis progresas, rūpinamasi aplinkos apsauga. Taip pat siekiama užtikrinti stabilų vidaus vartojimo augimą ir realizuojami kiti socialiniai veiksniai, užtikrinantys plėtros potencialą ateičiai. Kinija siekia spaudimą paversti motyvacija, o iššūkius – galimybėmis, kad kuo labiau sumažintų neigiamą krizės poveikį ir išlaikytų stabilų ekonomikos augimą. Be to, Kinijos vyriausybė tikisi ir toliau dirbti su tarptautine bendruomene, įskaitant ir Lietuvą, kad būtų stiprinamas makroekonominės politikos koordinavimas ir sudaromos sąlygos pasaulio ekonomikos atsigavimui.

VALSTYBĖ: Dėkojame už pokalbį.

Kalbino Darius VARANAVIČIUS