Naujienos

Konfucijus kinus išmokė gerovės siekti patiems Kinija yra ir sena, ir kartu nauja šalis. Būtent taip, praleidęs joje pusantrų metų, apibūdinčiau šią ketvirtą pagal dydį pasaulio valstybę.

Atrodo gana paradoksalu: tai ir viena seniausių pasaulio civilizacijų, siekianti 5000 metų iki mūsų eros. Ir kartu tai yra nauja valstybė. Ši šalis nuolat keičiasi, ieškodama jai tinkamų sprendimų. Kartu Kinija palieka naujos šalies įspūdį: visur yra nauji pastatai, statybiniai kranai, nauji keliai, nauji automobiliai, autostrados, estakados ir tiltai, visur pasodinti nauji medžiai ir krūmai. Čia beveik nepamatysi senų medžių, nebent prie senųjų šventyklų ar parkų. Įvairūs istoriniai kataklizmai, karai, perversmai ir revoliucijos iš Kinijos veido ištrynė istorinę praeitį.

Kinai didžiuojasi iš pagrindų pakeitę savo šalį. Kadangi čia daug pigios darbo jėgos, į Kiniją jau 30 metų plūsta užsienio verslo investicijos. Dabar tai šalis – gamykla, užvertusi pasaulį savo produkcija.
Ir nenuostabu, nes kinai nagingi ir labai darbštūs žmonės. Čia nėra šventos dienos kaip sekmadienis krikščionims ar penktadienis musulmonams. Atvirkščiai, kinai, gaudami gana nedidelį atlyginimą ir menką socialinę apsaugą, dirba visas septynias savaitės dienas ir švenčia du tris kartus per metus. Ir džiaugiasi radę darbą, nes kasmet padaugėja maždaug dešimčia milijonų darbingų žmonių, kurie liks bedarbiais. Nepaisydami didžiulės konkurencijos tarp provincijų, miestų ir atskirų žmonių, kinai sugeba gyventi kartu, būti vieni kitiems tolerantiški ir džiaugtis gyvenimu.

Gal kinų kultūroje nuo Konfucijaus laikų yra išlikęs poreikis mokytis, socialinio politinio aktyvumo įprotis, skatinantis rūpintis valstybės gerove, kartu laimės ir gerovės siekti šiame žemiškajame gyvenime. Kinai pasikliauja ne kokia nors dieviška valia, o savo asmeninėmis pastangomis, kurios liberalios ekonomikos sąlygomis duoda rezultatus. Nors Kinijoje oficialiai yra socialistinė santvarka, tačiau šalies ūkyje vyrauja rinkos ekonomika.

Kinijoje – valiutos perteklius

Pigi darbo jėga ir žmonių darbštumas skatina gamintojus perkelti gamybą į Kiniją. Gaminant prekes Kinijoje, jų savikaina gerokai sumažėja. Tada iš paskos ateina ir konkurentai. Taip konkuruojančios kompanijos į Kiniją traukia viena kitą.

Pati Kinija iš to turi ir pliusų, ir minusų.

Nuo didelės gamybos koncentracijos čia smarkiai užteršta gamta. Nevalytos pramoninės nuotekos neretai išleidžiamos tiesiai į vandens telkinius. Tai sukelia katastrofiškas pasekmes. Pradeda trūkti geriamojo vandens. Pusė gruntinių vandenų yra užteršti, 10 proc. didžiųjų upių yra nuotekos. Didžiuosiuose miestuose neretai tvyro smogas.

Pastaruoju metu Kinijoje susirūpinta ekologija, pradedama daugiau dėmesio skirti gamtos apsaugai, mažinti energijos sunaudojimą, mažiau teršti aplinką. Šiems klausimams spręsti gamtos apsaugos departamentas perorganizuotas į ministeriją.

Kita intensyvios gamybos pasekmė yra spartus gamtos išteklių naudojimas, pasaulinėje rinkoje smarkiai pakėlęs pasaulines žaliavų kainas.

O trečioji pasekmė – Kinija sukaupė didžiules valiutos atsargas. Neišvengiamai didėja infliacija. Nors pernai Kinijos valdžios tikslas buvo išlaikyti 3 proc. infliaciją, šiemet ji viršija 8 proc.

Sukauptą valiutą kinams reikia panaudoti. Neseniai sukurta Kinijos investicijų korporacija, ieškanti objektų, į kuriuos būtų galima investuoti sukauptą valiutos perteklių. Pavyzdžiui, buvo nupirktas Didžiosios Britanijos kompanijos „British Petroleum“ akcijų paketas. Kartu investuojant nesiekiama perimti kompanijų valdymo, pasitenkinama mažuma akcijų.

Gamintojų žvilgsnis krypsta į geležinkelius

Apie 70 proc. energijos gaunama iš akmens anglies, kurios Kinija turi didžiules atsargas. Tačiau šios energijos gamybos procesas dėl išmetamų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra vienas svarbių veiksnių, didinančių globalinę klimato kaitą.

Europos Sąjunga, Kiniją laikanti savo strategine partnere, siūlo bendradarbiauti mažinant išmetamų dujų emisiją. Kinija, kuriai ES yra naujausių technologijų šaltinis, pasirengusi dėl to derėtis. Neseniai Kinijoje įvykęs EK pirmininko J.M. Baroso (J.M.Barros) vizitas buvo skirtas pradėti rengti aukštojo lygio Kinijos ir ES dialogo mechanizmą. Dialogo dalyvių laukia nemažai problemų. Kinija daug daugiau prekių eksportuoja į ES šalis nei importuoja. ES verslas, siekiantis daugiau gaminių eksportuoti į Kiniją ar investuoti, susiduria su nemažais apribojimais.

Kaip vienai stambiausių gamintojų, Kinijai labai svarbus yra transportas.

Savo pakrantėse turėdama daug gerai išvystytų uostų, Kinija vis dėlto susiduria su transportavimo problema. Tradicinis prekių gabenimas jūra, plaukiant labai apkrautu Sueco kanalu arba dėl piratavimo nesaugiu Malakos sąsiauriu, jau nebepatenkina didėjančio prekių gabenimo poreikio. Vis dažniau žvilgsnis krypsta į geležinkelį, ieškoma naujų transporto maršrutų. Tačiau ir čia yra problemų: nevienodo pločio geležinkelio vėžės, neapdraudžiamos „Transsibu“ gabenamos prekės, sudėtingos sienos kirtimo procedūros ir t.t.

Prieš porą mėnesių Kinija, Mongolija, Rusija, Baltarusija, Lenkija ir Vokietija pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą, kad išbandytų prekių gabenimo tarp Pekino ir Hamburgo geležinkeliu maršrutą.

Ieškoma ir kitų alternatyvių kelių. Praėjusiais metais stambi Danijos kompanija „Maersk“, Kinijoje investavusi į keletą galingų terminalų, atidarė konteinerių gabenimo laivais ir geležinkeliais maršrutą Kinija – Rumunija.

Lietuvai įdomus Šilko kelio ir Gintaro kelio junginys

Lietuva, pastaruoju metu ypač daug dėmesio skirianti transportui ir logistikai, taip pat siekia bendradarbiauti su Kinija. Nuo diplomatinių santykių pradžios (1991.09.14) pasirašyta keturiolika sutarčių, tarp jų ir dėl ekonominio prekybinio bendradarbiavimo (įsigaliojo 1994.06.29), dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos (įsig. 1994.06.01), dėl tranzitinio tarptautinio oro susisiekimo (įsig.1998.06.30), dėl bendradarbiavimo jūrų transporto srityje (pasirašyta 2007. 04.23 ir jau įsigaliojo).

Kol pasiekia Europą, prekės iš Kinijos geležinkeliu nukeliauja ilgą kelią per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją, Baltijos uostus. Toliau gabenant laivais tai yra trumpiausias kelias iš vakarinės Kinijos į Europą ir rytinę JAV pakrantę. Šiame maršrute Lietuva taip pat turi savo interesų, siekdama patraukti Kinijos verslo dėmesį panaudoti konteinerinių traukinių „Vikingas“ ir „Merkurijus“ galimybes.

Daug kam patrauklus atrodo šių traukinių maršrutų sujungimas su TRACECA, kurios galimybės kol kas nėra gerai išbandytos ir išnaudotos. Dar patrauklesnis maršrutas Lietuvai galėtų būti TRACECA, t.y. senojo Šilko kelio, ir per Lietuvą ėjusio Gintaro kelio junginys – Kinija–Vidurinė Azija–Užkaukazė– Šiaurės Europa.

Galima manyti, kad ir toliau taip sparčiai auganti Kinijos pramonė kroviniais aprūpins ne tik šiuos, bet ir naujus transporto koridorius.

Rokas Bernotas
LR Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Kinijos Liaudies Respublikoje,
Korėjos Respublikai, Vietnamo Socialistinei Respublikai ir Mongolijai