„Kietojo“ Brexit atveju – kuo palankesnis teisinis reguliavimas su strategiškai svarbia partnere
Vasario 13 dieną vykusiame Vyriausybės pasitarime pritarta Užsienio reikalų ministerijos teiktam nacionalinių teisėkūros priemonių sąvadui. Jame – ministerijų siūlymai dėl įstatymų ir kiti teisės aktų, kurie bus keičiami Lietuvoje rengiantis galimam Jungtinės Karalystės (JK) išstojimui iš ES be susitarimo.
„Kol įsigalios naujas teisinis ES ir JK reguliavimas, svarbiausias uždavinys - išlaikyti tęstinumą ir maksimaliai sumažinti neigiamus JK išstojimo iš ES padarinius. Kartu būtina vadovautis strateginiais ilgalaikiais Lietuvos interesais. Bendradarbiavimas su JK turi ypatingą svarbą saugumo politikos ir ekonominiu požiūriu, mūsų šalis sieja glaudūs žmogiškieji ryšiai. Bus siekiama visa tai išlaikyti“, - sakė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.
Užsienio reikalų ministerija teikime Vyriausybės teisėkūros darbe pasiūlė vadovautis bendrais horizontaliais principais - taikyti pereinamąjį laikotarpį, jei tai neprieštarauja ES teisei, iki 2020 metų pabaigos ar vėlesnės datos, atsižvelgiant į galimą ES ir JK derybų termino pratęsimą, arba iki naujo teisinio ES ir JK reguliavimo įsigaliojimo; siekti, kad JK išstojimas iš ES be susitarimo sukeltų kuo mažiau neigiamų pasekmių Lietuvos piliečiams ir verslo subjektams bei Lietuvoje gyvenantiems JK piliečiams ir veiklą vykdantiems JK verslo subjektams; sudaryti kuo palankesnes sąlygs išsaugoti iki išstojimo dienos įgytas piliečių teises ir numatyti palankų reglamentavimą po JK išstojimo iš ES atvykstantiems į Lietuvą JK piliečiams, siekiant JK prilyginti ES ir Europos ekonominės erdvės šalims; užtikrinti mokestinės aplinkos verslo subjektams tęstinumą, kiek įmanoma, išlaikant esamą nacionalinį teisinį reguliavimą ir JK prilyginant ES ir Europos ekonominės erdvės šalims.
„Turi būti užtikrintas Jungtinėje Karalystėje gyvenančių Lietuvos piliečių Lietuvoje įgytų teisių tęstinumas socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir mokslo srityse, nepamirštant ir palankaus teisinio reguliavimo Lietuvoje gyvenantiems JK piliečiams,“ – kalbėjo užsienio reikalų viceministras.
URM taip pat siūlė nacionalinės kompetencijos srityse Lietuvai savo iniciatyva nustatyti palankesnes sąlygas JK piliečių ir verslo subjektų atžvilgiu, kartu siekiant abipusiškumo iš JK, įskaitant tarptautinių sutarčių pagrindu. Siektinas abipusiškumo principo taikymas tais atvejais, kai JK taikys palankesnes sąlygas Lietuvos piliečių ir verslo subjektų atžvilgiu.