Naujienos

Su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretoriumi Laimonu Talat-Kelpša kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas. Kaip apibūdintumėte šiandieninius Lietuvos – Baltarusijos politinius tarpusavio santykius? Kokius priekaištus tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga taiko Baltarusijai šiandien? Kuo jie pagrįsti?

Lietuvą ir Baltarusiją sieja per daugelį amžių sukaupta istorinė patirtis, kai žmonės, gyvenantys šių valstybių teritorijoje, bendrai kūrė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, vėliau kentė ilgus okupacinius periodus. Šiandien Lietuvos ir Baltarusijos politinės integracijos kryptys yra išsiskyrę, tačiau mus jungia beveik 700 km ilgio valstybės siena ir būtinybė spręsti platų dvišalių ir regioninių klausimų spektrą.

Esame įsitikinę, kad dėl šių ir kitų aplinkybių Lietuva gali suprasti Baltarusijoje vykstančius procesus geriau nei daugelis kitų Europos šalių, todėl esame aktyvūs Europos Sąjungoje, aptariant su Baltarusija susijusius klausimus.

Šiandien Lietuva ir Baltarusija sprendžia daug įvairių dvišalio ekonominio, kultūrinio, energetinio, ekologinio ir kitų sričių bendradarbiavimo klausimų. Dalį jų pavyksta išspręsti greitai ir nesunkiai. Yra ir tokių, kurių sprendimas vilkinamas nesuprantamai ilgai.

Koks oficialus Lietuvos požiūris į Baltarusijoje veikiančią opoziciją?

Lietuva laikosi nuomonės, kad kiekvienai valstybei būtina stipri pilietinė visuomenė, kuri yra nepriklausomos, demokratiškos ir laisvos valstybės garantas, todėl esame suinteresuoti demokratijos ir pilietinės visuomenės stiprėjimu.

Kokie ekonominiai Lietuvos – Baltarusijos tarpusavio santykiai? Tarp mūsų šalių esama normalios prekybos, ar toji prekyba – daugiau simbolinė? Ar Baltarusijoje esama sėkmingai veikiančių Lietuvos verslininkų, kokios baltarusiškos įmonės ir verslininkai veikia Lietuvoje? Ar esama tarpusavio skolų, finansinių pretenzijų?

Apie verslo sąlygas, su kuriomis susiduria Lietuvos verslininkai Baltarusijoje ir Baltarusijos verslininkai Lietuvoje, geriausiai galėtų papasakoti patys verslininkai. Stambios Lietuvos kapitalo investicijos į Baltarusiją dar žengia nedrąsiai.

Kokie baltarusiški įstatymai, Lietuvos manymu, trukdo palankesniems ekonominiams Lietuvos – Baltarusijos tarpusavio santykiams?

Sunku išskirti vieną ar kelis įstatymus, labiausiai trukdančius investicijoms ir verslo plėtrai Baltarusijoje. Verslininkai dažnai mini įvairius įstatymus, poįstatyminius aktus ar taisykles, kurie jų nuomone varžo verslo galimybes. Dažnai lemiamu faktoriumi įvardinamas ne tiek įstatymų netobulumas, kiek žmogiškasis faktorius – kontroliuojančių institucijų gausa ir biurokratiškas pareigūnų požiūris į egzistuojančių teisės aktų įgyvendinimą. Be to, teisės aktai numato plačias valstybės pareigūnų veiklos ribas, todėl daug priklauso nuo šių geranoriškumo.

Ar Baltarusijoje esama nuteistų Lietuvos piliečių, tame tarpe – verslininkų? Jei taip, norėčiau žinoti konkrečius atvejus?

Šiuo metu Baltarusijoje yra sulaikyti arba bausmę atlieka 37 Lietuvos piliečiai, tarp kurių yra ir verslininkų. Kalinamų Lietuvos piliečių klausimas yra nuolat keliamas pokalbiuose su visų lygių Baltarusijos pareigūnais.

Ar daug Lietuvos turistų vyksta į Baltarusiją ir ar daug baltarusių svečiuojasi Lietuvoje?

Lietuvos ambasadoje Minske ir generaliniame konsulate Gardine pernai išduota beveik 160 tūkst. Lietuvos vizų. Nedaug mažesnį kiekį vizų išdavė ir Baltarusijos ambasada Lietuvoje. Tai rodo, kad mūsų šalių piliečiai dažnai lanko kaimyninę šalį asmeniniais, verslo ir turizmo klausimais.

Tenka apgailestauti, kad pastaraisiais metais šiuos vizitus riboja išaugusios abiejų šalių vizų kainos. Tikimės, kad situaciją kiek sušvelnins šiuo metu rengiamas susitarimas, atversiantis pasienio teritorijos gyventojams galimybę lengviau ir pigiau lankytis nustatytoje kaimyninės šalies teritorijoje.

Kokia lietuvių padėtis Baltarusijoje, lyginant su baltarusių padėtimi Lietuvoje? Omenyje turiu lietuviškas mokyklas, laikraščius ir t.t.

Baltarusijoje gyvena apie 30 tūkst. lietuvių. Juos jungia Baltarusijos lietuvių bendruomenė veikianti nuo 1994 m. Baltarusijoje iš viso veikia 17 mokyklų, iš kurių 10 lituanistinių mokyklų, 2 bendrojo lavinimo mokyklos, 3 mokyklose vyksta lietuvių kalbos pamokos, 1 fakultatyvas, 1 vaikų darželis.

Šias įstaigas išlaiko bei jų veiką finansiškai remia Lietuvos Vyriausybė.

Lietuvoje gyvena apie 55 tūkst. baltarusių, kurie yra susibūrę į 23 įvairias nevyriausybines organizacijas. Lietuvos Vyriausybė nuo 1995 m. kasmet skiria lėšas Lietuvos baltarusių visuomeninių organizacijų veiklai. Vilniuje veikia P.Skorinos baltarusių vidurinė mokykla, išlaikoma mūsų valstybės lėšomis.

Taip pat veikia 3 sekmadieninės mokyklos, įsikūrusios Klaipėdoje, Visagine ir Šalčininkuose.

Deja, tenka apgailestauti, kad paskutiniu metu lietuvių tautinės bendruomenės Baltarusijoje veiklai pradėtos daryti finansinės kliūtys. Tuo metu, kai Baltarusijos bendruomenei įvairiuose Lietuvos miestuose nemokamai leidžiama naudotis patalpomis, mūsų bendruomenei mokestis už patalpų išlaikymą Minske jau siekia 1000 eurų per mėnesį.