Naujienos

Lietuvoje pristatytas vienas garsiausių šių metų lenkų vaidybinių filmų "Katynė". Pristatyme dalyvavo kviestiniai svečiai - politikos, mokslo, dvasininkijos atstovai. Pasibaigus 2 val. filmui, kelias minutes publika sėdėjo tyliai, niekas nekilo iš savo vietų.

Tarp aukų - ir lietuviai

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre antradienio vakarą buvo rodomas kinas. Lenkijos Respublikos ambasada ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija šioje erdvėje pristatė Andrzejaus Wajdos režisuotą filmą "Katynė".Prieš filmo peržiūrą Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Januszas Skolimowskis pasveikino prezidentą Valdą Adamkų, Seimo pirmininką Česlovą Juršėną, ministrus, Seimo narius, ambasadorius, kurie buvo pakviesti į šio vieno įspūdingiausio lenkų filmo peržiūrą. "Visos Katynės aukos buvo Lenkijos Respublikos piliečiai. Dauguma jų - lenkų tautybės, tačiau tarp jų buvo ir žydų, ukrainiečių, baltarusių, rusų, taip pat lietuvių. Kiekviena žmogiška būtybė yra didžiausia vertybė, tačiau mūsų tautai ir mūsų šaliai skaudžiausia buvo tai, kad tie žmonės buvo mūsų elitas. Dauguma jų buvo rezervo karininkai, taikių profesijų žmonės: gydytojai, inžinieriai, mokytojai, mokslininkai, tarnautojai ir intelektualai", - pasakojo J.Skolimowskis.

Kai kas dar tebetiki "Katynės melu"

J.Skolimowskis pabrėžė, kad Katynės žudynės - tai tik vienas dalykas, kitas - "Katynės melas". Nuo pat pradžių, kai tik Katynėje buvo atkasti masiniai kapai, sovietų valdžia vengė pripažinti savo kaltę. Nepaisydama ekspertizių ir daugybės liudininkų parodymų, TSRS nuolat tvirtino, kad šį nusikaltimą padarė fašistai."Buvo sukurta visa propagandinė mašina, į kurią buvo įtraukti istorikai, rašytojai ir žurnalistai, kad įtikintų valstybių vyriausybes bei tarptautinę bendruomenę, kad Sovietų Sąjunga nekalta dėl to, kas atsitiko Katynėje. Ir tik prezidentas Borisas Jelcinas pripažino, kad šį nusikaltimą įvykdė sovietų valdžia. Deja, "Katynės melas" tebegyvuoja - ir net šiandien yra žmonių, priskiriančių šį nusikaltimą nacistams", - pastebėjo Lenkijos Respublikos ambasadorius.

Pagerbė tyla

2007 m. baigta juosta pasakoja apie Lenkiją, atsidūrusią tarp dviejų ugnių, 1940 m. NKVD įvykdytas masines lenkų karo belaisvių - atsargos karininkų - žudynes Katynės miške netoli Smolensko. Pasmerktieji buvo paimti į nelaisvę po 1939 m. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lenkiją. Masinės žudynės vyko penkiose vietose dabartinės Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos teritorijose. Iš viso nužudyta per 26 tūkstančius lenkų.Filme istorinė tiesa pateikiama pagrindinių juostos personažų, kurių likimas po Katynės dramos buvo suluošintas, akimis. Daugelis žuvusiųjų artimųjų iki šiol nežino artimo žmogaus žūties vietos, kiti baisią tiesą sužinojo tik ekshumavus karių kapus ir atpažinus juos iš daiktų, užrašų, aprangos detalių. Katynės miške buvo nužudytas ir paties A.Wajdos tėvas. Filme pateikiama dokumentinė medžiaga atskleidžia šiurpias žudynių detales.Prieš filmo premjerą Lietuvoje Lenkijos Respublikos ambasadorius paprašė susirinkusiųjų pagerbti aukų atminimą tylos minute. Tačiau žiūrovai ir po filmo tylėjo - pasibaigus "Katynei", kelias minutes be muzikinio fono ėję titrai skendėjo visiškoje tyloje. Plojimai pasigirdo tik pasibaigus titrams.

Siūlė įamžinti atminimą

Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas dar prieš filmo peržiūrą išreiškė viltį, kad ateityje visų totalitarinių režimų nusikaltimai bus tinkamai įvertinti ir pasmerkti. "Čia tikimės solidarios Europos Sąjungos pozicijos ir aktyvaus kitų tarptautinių struktūrų vaidmens. Ypač prisimenant, kad kai kurios Vakarų valstybės dėl politinių priežasčių anuomet neparėmė Lenkijos emigracinės Vyriausybės pastangų paskelbti tikruosius Katynės kaltininkus iškart po karo pabaigos, per Niurnbergo procesą", - kalbėjo Č.Juršėnas.Jis priminė ir iki šiol mažai žinomą faktą, kad 1939 m. Lietuva priėmė 14 tūkst. Lenkijos karininkų, suteikdama jiems laikiną prieglobstį ir taip padėdama išsigelbėti."Baigdamas norėčiau atgaivinti seną idėją ir pakviesti įamžinti Katynės žudynių aukų atminimą Lietuvoje, Vilniuje, ir kviečiu visus drauge pagalvoti, kokia forma galėtume tai padaryti", - pasiūlė Seimo pirmininkas.

Zita VOITIULEVIČIŪTĖ, "Respublikos" žurnalistė