Naujienos

Birželio 25 d. Ukrainos atstatymo konferencijoje Gdanske dalyvaujantis laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pasisakė diskusijų sesijoje, skirtoje Ukrainos transporto paramos fondo veiklai, ir kartu su Švedijos infrastruktūros plėtros ministru Andreas Carlson, Estijos infrastruktūros plėtros ministru Kuldar Leis bei Ukrainos vicepremjeru valstybės atstatymo reikalams ir bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros ministru Oleksii Kuleba pasirašė bendrą deklaraciją dėl pirmųjų įnašų į šį fondą. Lietuvos indėlis – vieno milijono eurų vertės įnašas.

Ukrainos transporto paramos fondas įsteigtas šių metų vasarį Stokholme Lietuvos, Ukrainos, Kanados ir Švedijos iniciatyva. Jo tikslas – finansuoti skubius ir praktiškai įgyvendinamus transporto bei logistikos projektus Ukrainoje taip prisidedant prie valstybės atsparumo, ekonomikos, eksporto pajėgumo ir mobilumo stiprinimo.

„Ukrainos atstatymas prasideda nuo gebėjimo užtikrinti valstybės  funkcijų tęstinumą karo sąlygomis ir kartu tiesti pamatą taikiam gyvenimui ateityje. Būtent transportas – keliai, geležinkeliai, pasienio infrastruktūra, logistikos ir skaitmeniniai sprendimai – yra didžiausias Ukrainos atstatymo poreikis, o be mobilumo negali atsigauti ir šalies ekonomika. Lietuva, būdama viena iš Ukrainos transporto paramos fondo steigėjų, didžiuojasi galėdama prisidėti prie šios iniciatyvos, kuri sustiprins valstybės atsparumą ir sukurs pamatą jos europinei ateičiai“, – sakė K. Budrys.

Ministras pabrėžė, kad vienas didžiausių Ukrainos atsigavimo iššūkių yra įgyvendinimo pajėgumai – gebėjimas pažadus paversti realiais projektais. Todėl Lietuva kartu su partneriais kuria modelį, kuris leidžia greitai ir skaidriai finansuoti konkrečius, aiškiai apibrėžtus projektus.

K. Budrys taip pat priminė, kad Lietuva turi stiprią patirtį įgyvendinant būtent tokio tipo praktinius projektus. Lietuva kartu su Islandija vadovauja Išminavimo pajėgumų koalicijai, kuri jau subūrė 23 šalis ir mobilizavo daugiau kaip 141 mln. eurų. Per Centrinę projektų valdymo agentūrą Lietuva įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamas rekonstrukcijos programas, civilinės saugos projektus ir kitus infrastruktūros sprendimus Ukrainoje. Ministro teigimu, būtent tokia patirtis ir aukšti įgyvendinimo standartai yra fondo veiklos pagrindas.

Pasak ministro, Ukrainos transporto paramos fondas remiasi sėkmingu energetikos sektoriaus pavyzdžiu – Ukrainos energetikos paramos fondu, kuris įrodė, kad aiškiai apibrėžtas sektorius, konkretūs poreikiai ir patikimas įgyvendinimas gali sutelkti platų tarptautinių partnerių ratą. K. Budrys pabrėžė, kad prie naujojo fondo kviečiami jungtis visi, suprantantys, kad investicijos į Ukrainos atsparumą yra investicijos į Europos ir viso demokratinio pasaulio saugumą.

Konferencijoje taip pat pasirašyta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ir Ukrainos savivaldybių partnerystės plėtros ministerijos bendra deklaracija dėl Lietuvos ir Ukrainos savivaldybių partnerystės plėtros. Šia iniciatyva siekiama stiprinti Ukrainos savivaldybių gebėjimus planuoti atstatymą, užtikrinti gyvybiškai svarbių viešųjų paslaugų tęstinumą bei efektyviai valdyti tarptautinį finansavimą. Partnerystės su Ukraina padės Lietuvos savivaldybėms perimti Ukrainos pamokas veikiant ekstremaliomis sąlygomis. Programai Lietuva skyrė 1 mln. eurų.

K. Budrys taip pat pabrėžė, jog Ukrainos atsigavimas yra galimybė parodyti, jog demokratijos ir atsparumo investicijos yra stipresnės už agresiją ir naikinimą. Lietuva, kurios institucinė parama Ukrainai 2022–2026 m. viršija 1,85 mlrd. eurų, yra pasirengusi tęsti lyderystę teikiant paramą Ukrainai  ir dirbti kartu su partneriais, kad Ukraina išliktų sujungta transporto infrastruktūra, mobili ir atspari.