Naujienos

Gegužės 6 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys darbo vizito Šveicarijoje metu skaitė viešą paskaitą Ciuricho universitete apie Europos saugumą „Atsakas į Europos gynybos iššūkius“.

Ministras teigė, kad kintant geopolitinei situacijai abipus Atlanto, vis labiau ryškėja nestabilumo zonų plėtra, stiprėja autoritariniai režimai ir įsitvirtina galios politika, todėl Europa susiduria su itin rimtais saugumo iššūkiais.

„Šiandienos realybė aiški – mes, europiečiai, turime skubių darbų, kuriuos privalome atlikti kartu ir negalime delsti“, – teigė ministras.

K. Budrys pabrėžė, kad Lietuvos patirtis šiuo klausimu yra ypatingai vertinga. Ministro teigimu, geografija ir istorija suformavo valstybės strateginį mąstymą – gyvendami šalia revizionistinės agresorės Rusijos ir Rusijos įtakai pavaldžios Baltarusijos, tapome itin atsparūs ir budrūs.

„Negalime pasirinkti savo kaimynų ir negalime pakeisti savo geografinio likimo, todėl grėsmių suvokimas Lietuvoje yra itin realus. Rusija išliks tiesiogine, realia, reikšmingiausia ir ilgalaike grėsme Europos ir euroatlantiniam saugumui“, – kalbėjo ministras.

K. Budrys teigė, kad šiame kontekste Europa turi pripažinti esminį pokytį – nuolatinės taikos laikotarpis baigėsi, todėl būtina keisti politinį, institucinį ir visuomeninį mąstymą bei neatidėliojant didinti savo pasirengimą. Ministras pabrėžė, kad laikas veikti ribotas, o delsimas silpnina Europos įtaką ir saugumą.

K. Budrys teigė, kad daugiau nei ketveri metai nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios ir daugiau nei dešimtmetis nuo agresijos pradžios Kryme primena ir Vakarų klaidas.

„Vasario 24-oji man yra ir mūsų nesėkmės arba nesugebėjimo padėti Ukrainai nugalėti minėjimas. Rusija, veikdama kartu su kitomis autoritarinėmis valstybėmis, siekia iš esmės pakeisti euroatlantinę saugumo architektūrą. Grėsmė apima visą žemyną – nė viena Europos šalis nebėra apsaugota nuo Rusijos grėsmės“, – kalbėjo ministras.

K. Budrys priminė, kad hibridinės atakos, kibernetiniai išpuoliai, dezinformacija ir kariniai incidentai jau tapo kasdienybe ir akcentavo, kad Europa nebegali laikytis pasyvios pozicijos.

„Iki 2022 m. egzistavusi Europos saugumo sistema akivaizdžiai byra, todėl būtina kurti naują modelį, paremtą atgrasymu, atsakomybe ir atsparumu. Šis modelis turi būti kuriamas kartu su Ukraina, o ne remiantis iliuzijomis dėl bendradarbiavimo su Rusija. Nuolaidos agresoriui tik paskatins dar daugiau smurto ir agresijos“, – kalbėjo ministras.

Ministras teigė, kad Europa privalo stiprinti savo gynybinius pajėgumus, nes tai ne tiesiog pareiga, bet pagrindinė Europos misija. Dabartiniai skirtumai tarp Rusijos ir Europos gynybos gamybos apimčių rodo, kad būtina didinti pagreitį.

„Jei norime atgrasyti Rusiją, turime ją pranokti gamybos apimtimis. Lietuva savo ruožtu imasi konkrečių veiksmų – skiria daugiau nei 5 proc. BVP gynybai, tačiau kolektyvinis saugumas reikalauja bendrų pastangų – kai stogas pradeda leisti vandenį, už jo taisymą atsakingi visi namo gyventojai, o ne tik tie, kurie gyvena viršutiniame aukšte“, – kalbėjo K. Budrys.

Lietuvos diplomatijos vadovas akcentavo, kad Europos ateitis šiuo metu sprendžiasi Ukrainoje.

„Ukrainos žlugimas mums kainuotų daug daugiau nei tai, kiek turime investuoti dabar. Atgrasymas visada turi mažesnę kaina nei konfliktas. Svarbu užtikrinti, kad parama Ukrainai nesumažėtų, nes dabartinės fragmentacijos tendencijos kelia grėsmę visos Europos ateičiai“, – kalbėjo ministras.

K. Budrys savo kalboje akcentavo transatlantinio ryšio svarbą.

„NATO išlieka kolektyvinės gynybos pagrindas, o JAV karinis buvimas Europoje – esminis atgrasymo elementas. Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę, tačiau kartu išlaikyti stiprią partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis. Europos stiprėjimas turi papildyti NATO, o ne ją pakeisti, transatlantinė partnerystė turi būti išsaugota ir sustiprinta“, – kalbėjo K. Budrys.