Naujienos

Vasario 11 d. Helsinkyje užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su Suomijos gynybos ministru Antti Häkkänenu. Ministrai aptarė Šiaurės ir Baltijos šalių regiono saugumo stiprinimo klausimus, Europos gynybos pramonės plėtrą, pasirengimą birželį Hagoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Susitikime K. Budrys teigė, kad Suomija yra visuotinės gynybos, mobilizacijos ir pasirengimo krizėms pavyzdys, ir Lietuva yra suinteresuota perimti teigiamą patirtį šiose srityse. Ministras taip pat pabrėžė dvišalio Lietuvos ir Suomijos bendradarbiavimo svarbą regiono saugumo stiprinimui.

„Suomijai prisijungus prie NATO Aljansas sustiprėjo, atsivėrė naujų bendradarbiavimo galimybių. Turime  išnaudoti visas progas ir formatus stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių saugumą. Saugumo ir gynybos klausimais Lietuva ir Suomija yra bendramintės, todėl veikdami kartu galime efektyviau siekti regiono tikslų. Turime apsaugoti Baltijos jūrą, taip pat NATO išorines sienas“, – kalbėjo ministras.

Lietuvos ir Suomijos ministrai aptarė būtinybę Europai aktyviau investuoti į gynybą ir gynybos pramonės plėtrą. Ministrai sutarė, kad būtina raginti sąjungininkus didinti investicijas į gynybą ir NATO viršūnių susitikime Hagoje siekti įsipareigojimo skirti gynybai bent 3  proc. nuo BVP.

„Nebegalime sau leisti nesibaigiančių diskusijų apie tai, kaip stiprinti Europą. Mūsų ateitis ir Europos saugumas reikalauja ryžtingų veiksmų. Mūsų bendras tikslas yra aiškus – kartą ir visam laikui sustabdyti Rusijos agresiją“, – kalbėjo ministras.

Ministras taip pat pabrėžė tolesnės karinės paramos teikimo Ukrainai svarbą – Šiaurės ir Baltijos šalys kartu yra didžiausios po JAV ginkluotės tiekėjos prieš Rusijos agresiją kovojančiai šaliai. Ministrai sutarė, kad derybų dėl taikos Ukrainoje siekis turi būti ilgalaikė ir tvari taika, nes laikinos paliaubos nėra sprendimas. K. Budrys pabrėžė, kad karo Ukrainoje baigtis nulems Europos saugumo ateitį ir pasaulinę saugumo architektūrą.