Naujienos

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys gruodžio 16 d. Mastrichto universitete skaitė Princesės Beatričės (angl. Princess Beatrix) vardo paskaitą „Stipresnės, saugesnės ir atsparesnės Europos kūrimas: Lietuvos požiūris“.

Ministras kalboje pabrėžė, kad saugumas ir atsparumas šiandien yra ne duotybė, o sąmoningas valstybių ir visuomenių pasirinkimas. Pasak ministro, Lietuvos patirtis rodo, jog Europos integracija ir demokratinė transformacija gali vykti sėkmingai net ir itin sudėtingomis sąlygomis.

„1992 metais Europos Sąjunga Lietuvai atrodė labiau kaip svajonė nei realus pažadas. Tačiau mes neabejojome savo pasirinkimu – siekti narystės ES. Šiandien Lietuva yra gyvas įrodymas, kokią transformuojančią galią turi Mastrichto sutarties pažadas“, – sakė ministras.

Kalboje jis priminė, kad Lietuva per tris dešimtmečius tapo stabilia demokratija, NATO ir ES nare, euro zonos ir EBPO dalimi, o šalies ekonomika nuo 1990-ųjų išaugo daugiau nei 400 procentų. Ministras taip pat pabrėžė istorinę Nyderlandų ir Lietuvos partnerystę bei aukšto lygio vizitų svarbą stiprinant dvišalius ryšius.

Didelė kalbos dalis buvo skirta Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir jos keliamiems iššūkiams Europai. Pasak ministro, karas Ukrainoje yra ne tik išpuolis prieš vieną valstybę, bet ir prieš visą Europos taikos projektą.

„Kiekvienas Ukrainos karys, ginantis Pokrovską, Charkivą ar Odesą, gina ir Vilnių, Hagą bei Lisaboną. Ukrainos kova – tai visų Europos valstybių, pasirinkusių taiką, kova“, – pabrėžė jis.

Ministras akcentavo, kad nuolaidos agresoriui tik skatintų tolesnę agresiją, todėl ES privalo išlaikyti ir stiprinti paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai bei užtikrinti atsakomybę už karo nusikaltimus.

Kalbėdamas apie hibridines grėsmes, K. Budrys pabrėžė ekonominio, energetinio ir visuomeninio atsparumo svarbą. Lietuva, pasak jo, yra pavyzdys, kad priklausomybių nuo Rusijos galima atsisakyti.

„Nuo 2022 metų mes neimportuojame rusiškos naftos, dujų ar elektros. Tai buvo sudėtinga, bet įmanoma”, – sakė ministras.

Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat išskyrė pilietinės visuomenės vaidmenį kovojant su dezinformacija ir hibridinėmis atakomis, būtinybę didinti gynybos išlaidas ir stiprinti Europos gynybos pramonę, kartu išlaikant glaudžią transatlantinę partnerystę.

„Europos saugumas reikalauja realių investicijų. Lietuva kitais metais gynybai skirs daugiau nei 5 procentus BVP. Atgrasymas veikia, kai esame vieningi ir pasirengę“, – pažymėjo jis.

Pasak ministro, Europos ateitis nėra iš anksto nulemta – ji yra pasirenkama.

„Europa buvo sukurta ne ant baimės, o ant įsipareigojimo. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad mūsų sprendimai būtų verti šiandienos iššūkių“, – kalbėjo K. Budrys.

Nuotr.: Studio Europa