Naujienos

Rugsėjo 30 d. šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Danijos sostinėje susirinkę ES užsienio reikalų ministrai neformaliose diskusijose aptarė įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai remti klausimus, sankcijų Rusijai griežtinimą, šešėlinio laivyno užkardymą ir saugumo garantijas bei paramą Ukrainai.

Neformaliose diskusijose Kopenhagoje laikinai einantis užsienio reikalų  ministro pareigas Kęstutis Budrys pristatė Lietuvos parengtus siūlymus dėl įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų panaudojimo Ukrainos reikmėms, 19-o sankcijų paketo bei derybų dėl Ukrainos ES narystės atvėrimo.

„Vienintelis kelias į priekį – ne tik išlaikyti, bet ir didinti spaudimą Rusijai, palaužiant jos karo finansavimo mechanizmus. Tai pasieksime tik griežtindami sankcijas strateginiams Rusijos sektoriams, per kuriuos Kremlius finansuoja savo agresiją – dujų ir naftos eksportui, šešėlinam laivynui, bankų ir finansų sektoriui bei kitoms sritims, kurios stiprina agresoriaus karinius pajėgumus“, – sakė ministras.

Pateiktame Lietuvos pasiūlyme dėl 19-o ES sankcijų paketo numatomas visiškas dvigubos paskirties ir aukštųjų technologijų produkcijos eksporto į Rusiją draudimas. Siūloma dar labiau sumažinti pasaulinę naftos kainą, sankcionuoti keturias pagrindines dujų ir naftos įmones – „Lukoil“, „Rosneft“, „Gazprom“ ir „Novotek“, visus Rusijos bankus, likusius „šešėlinio laivyno“ laivus, riboti jų krovos paslaugas, prieigą prie skaitmeninės debesijos, uždrausti bet kokį bendradarbiavimą su Rusija mokslinių tyrimų srityje bei kitos priemonės.

Susitikime taip pat aptartas ES vaidmuo užtikrinant saugumo garantijas Ukrainai. Vienas esminių jų elementų – stipri, aukštos parengties Ukrainos kariuomenė, prie kurios apmokymo ir rengimo gali prisidėti Europos Sąjungos karinės mokymo misijos.

Pasak ministro, Ukrainos narystė Europos Sąjungoje – stipriausia saugumo garantija, kurią gali suteikti Europa. Todėl būtina nedelsiant atverti pirmąją derybinių skyrių grupę, o iki šių metų pabaigos – ir likusius skyrius, 2030-uosius įvardinti tiksliniais Ukrainos ES narystės metais.

ES užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose, humanitarinę situaciją Gazos ruože, diskutavo apie ES sprendimų priėmimo procesą ir galimybę bendrosios užsienio ir saugumo politikos sprendimams taikyti kvalifikuotos daugumos metodą.