Naujienos

Spalio 2 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su Suomijos užsienio reikalų ministre Elina Valtonen, su kuria aptarė dvišalius santykius ir regioninio saugumo klausimus, transatlantinių ryšių stiprinimą bei paramą Ukrainai. Taip pat kalbėta apie galimybes plėtoti ekonominius ryšius, ypač gynybos pramonės, kvantinių technologijų, finansinių technologijų, gyvybės mokslų, lazerių ir fotonikos sektoriuose.

„Suomija yra artima Lietuvos partnerė Europos Sąjungoje ir patikima NATO sąjungininkė. Mus sieja ne tik intensyvūs, nuosekliai stiprėjantys dvišaliai santykiai, bet ir bendras požiūris į Europos, Arkties ir transatlantinės erdvės saugumą, kurie yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Lietuva suinteresuota plėsti bendradarbiavimą civilinės saugos, visuomenės atsparumo, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos ir mobilizacijos srityse“, – sakė ministras.

Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, jog agresoriaus vykdomos hibridinės ir vadinamosios „pilkosios zonos“ operacijos įgauna vis labiau kinetinį pobūdį, todėl būtina ir toliau nuosekliai įgyvendinti NATO pajėgumų vystymo tikslus, stiprinti „Baltic Sentry“ misiją Baltijos jūroje bei skirti daugiau dėmesio kariniam mobilumui ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugai. Pasak ministro, geriausias atsakas į tokią piktavališką veiklą – sankcijų ir spaudimo Rusijai griežtinimas bei galimybių joms apeiti eliminavimas.

K. Budrys pakvietė Suomiją toliau stiprinti bendradarbiavimą situacijos suvokimo, žvalgybos informacijos apsikeitimo, oro ir jūrų erdvių koordinavimo bei bendrų karinių pratybų srityse.

Pasak ministro, tvirtas transatlantinis ryšys yra visos Europos saugumo garantas.

„Europos saugumas neatsiejamas nuo JAV. Privalome išlaikyti Jungtinių Valstijų įsitraukimą Europoje, o nuolatinis amerikiečių ir kitų sąjungininkų karinis buvimas regione išlieka svarbiausiu atgrasymo veiksniu“, – sakė ministras.

Jis taip pat akcentavo, jog Europos šalims būtina didinti investicijas į gynybą, spartinti karinės pramonės plėtrą ir šalinti kritinių pajėgumų trūkumus.

K. Budrio teigimu, artėjant žiemai būtina skubiai stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus ir užtikrinti nenutrūkstamą karinę, finansinę bei politinę paramą.

Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad Ukrainos poreikiai yra aiškūs ir sąjungininkų užduotis užtikrinti, kad į juos būtų tinkamai bei laiku atliepta. Ministras taip pat paragino išlaikyti spaudimą Rusijai sankcijomis ir siekti, kad Ukrainos narystės Europos Sąjungoje procesas judėtų į priekį be dirbtinių kliūčių.

Lietuvos ir Suomijos ministrai taip pat aptarė dirbtinio intelekto ir naujųjų technologijų įtaką geopolitikai. K. Budrio teigimu, mažoms valstybėms dirbtinis intelektas tampa ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo bei atsparumo klausimu. Glaudesnis Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas dirbtinio intelekto, duomenų apsaugos, kvantinių technologijų ir ypatingos svarbos infrastruktūros srityse prisidėtų prie regiono saugumo stiprinimo, technologinės nepriklausomybės ir Europos konkurencingumo didinimo.