Naujienos

Liepos 12 dieną baigėsi keturias savaites trukusi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 56-oji sesija.

Šios sesijos metu Lietuva ypač daug dėmesio skyrė Rusijos agresijos prieš Ukrainą globaliems padariniams, žmogaus teisių padėčiai Ukrainoje, Rusijos ir Baltarusijos atletų dalyvavimo Olimpinėse žaidynėse klausimui, blogėjančiai žmogaus teisių padėčiai Baltarusijoje bei pilietinės visuomenės suvaržymams ir „užsienio agentų“ įstatymui Sakartvele.

Vienas pagrindinių Lietuvos uždavinių šią sesiją taip pat buvo priešintis Rusijos naratyvams ir bandymams grįžti prie rutininio darbo.

„Šioje sesijoje netrūko sudėtingų ir „nepatogių“ diskusijų, įskaitant dėl neraminančių žmogaus teisių situacijos tendencijų Sakartvele, dėl ko iniciavome bendrą pareiškimą, kurį palaikė 36 valstybės. Siekėme užtikrinti, kad Žmogaus teisių taryboje agresorė Rusija ir jos žmogaus teisių pažeidimai būtų aiškiai įvardyti. Džiaugiamės ir dar vienu svariu Lietuvos įdirbio žmogaus teisių srityje pripažinimu – Lietuvos nominuota profesorė Lyra Jakulevičienė paskirta Darbo grupės dėl tarptautinių korporacijų ir kitokių įmonių bei žmogaus teisių klausimų nare“, - teigė Lietuvos nuolatinis atstovas Ženevoje,  taip pat einantis Žmogaus teisių tarybos vicepirmininko pareigas, ambasadorius Darius Staniulis.

Sesijos metu Lietuva nuosekliai kėlė teisėjų ir teisininkų nepriklausomybės klausimą, glaudžiai susijusį su Sausio 13-osios byla ir Lietuvos teisininkų persekiojimu. Šiuo klausimu iniciuotą Lietuvos pareiškimą palaikė 48 šalys. Kartu su Airija Lietuva taip pat organizavo renginį, skirtą atkreipti dėmesį į Baltarusijos vykdomą susidorojimą su pilietine visuomene šalies viduje ir išeivijoje.

Lietuvos narystė JT Žmogaus teisių taryboje tęsis iki 2024 metų pabaigos.