Naujienos

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorius Lietuvoje teigia, kad Amerikos ekonomikos skatinimo planas skirtas ir visam pasauliui, o Lietuvos problemų sprendimas – ne tik Vyriausybės ūkio gelbėjimo priemonės, bet ir energijos išteklių diversifikacija.

VALSTYBĖ: Daugelis entuziastingai teigia, kad, atėjus Barackui Obamai, Amerika įžengė į naują politinę erą. Ar iš tikrųjų galima prognozuoti esminių jūsų šalies užsienio politikos prioritetų kaitą?

Taip, reikia konstatuoti, kad, naujajam prezidentui atėjus į Baltuosius rūmus, daugelis dalykų atsiskleidė kitoje šviesoje, nes jau B. Obamos rinkimų kampanija rodė jį esant kitokio stiliaus politiką. Ir naujasis prezidentas netrukus pradėjo demonstruoti tai, ką buvo deklaravęs, pavyzdžiui, visų dabar garsiai aptarinėjamas Gvantanamo klausimas arba dialogas su šalimis, su kuriomis JAV istoriškai turėjo ne itin gerus santykius. B. Obama aiškiai deklaruoja, kad tikisi su jomis pradėti konstruktyvų dialogą.

VALSTYBĖ: Tačiau ar Ameriką slegiančios ekonominės problemos negresia tuo, kad, panašiai kaip ir Woodrow Wilsono laikais, prieš maždaug šimtą metų, JAV užsisklęs ir susikoncentruos į vidinių problemų sprendimą, skirdama mažiau dėmesio tarptautiniams reikalams?

Dabartinė Amerikos ekonomika tokia globalizuota, kad toks scenarijus tiesiog neįmanomas. Šalies vidaus rinka neatsiejama nuo tarptautinių rinkų, todėl nėra kaip užsisklęsti savyje, ypač jei norime įveikti šią krizę. Ir tą puikiai supranta naujasis prezidentas, iždo sekretorius ir, žinoma, Amerikos žmonės, kurių nemažai dirba užsienio šalių bendrovėse. Be to, mes išmokome Didžiosios depresijos pamokas, teigiančias, kad protekcionizmas nėra panacėja nuo ekonominių bėdų. Todėl turime žvelgti į priekį. Ir Amerikoje, manau, suprantama, kad JAV ekonomikos gelbėjimas svariai prisideda ir prie pasaulio ekonomikos išvedimo iš krizės.

VALSTYBĖ: Sakykite, kokie, jūsų manymu, B. Obamos darbo stiliaus bruožai yra išskirtiniai, palyginti su jo pirmtaku JAV prezidento poste?

Išskirčiau du pagrindinius dalykus, kurie, mano nuomone, patys svarbiausi. Pirmiausia, jis siekia dirbti su opozicija. Tiek išorine, tiek ir savo partijos viduje, net jei susitarti būna labai sunku. Geriausiu to pavyzdžiu galima laikyti pagalbos JAV ekonomikai planą, kuris buvo priimtas ir Senate, ir Kongrese dėl didelių prezidento pastangų ir gebėjimo susitarti. Ir nors respublikonai palaikė jį ne itin gausiais balsais, jie gavo aiškų ženklą, kad opozicinės partijos nuostatos gerbiamos ir į jas įsiklausoma.

Kitas išskirtinis B. Obamos darbo stiliaus bruožas – gebėjimas nuteikti žmones jaustis labai patogiai, esant įvairiems pasikeitimams. Juk daugelis mūsų paprastai priešinamės permainoms ir jaučiamės labai patogiai su tuo, ką turime. Tačiau B. Obamos kampanijos leitmotyvas ir buvo pokyčiai. Jis atvirai pasakė amerikiečiams, kad reikia keistis, ir dalis tų pokyčių bus geri, o dalis – ne tokie malonūs.

VALSTYBĖ: Ar galima teigti, kad JAV ekonomikos gaivinimo plano priėmimas ir buvo tas pirmas svarus naujoviško B. Obamos politinio stiliaus rezultatas?

Ko gero. Kaip jau minėjau, šis planas negavo didelio respublikonų palaikymo, tačiau jis priimtas bendrai sutarus. O galėjo būti ir priešingai, jei jame atsispindėtų tik B. Obamos ir demokratų idėjos. Tuomet vargu ar jam būtų uždegta žalia šviesa ir tai jau būtų lėmę tolesnę ekonominės situacijos poliarizaciją. Tačiau prezidentas pasielgė kitaip, nevengė į planą įtraukti respublikonų pasiūlymų ir taip pasiekė kompromisą.

VALSTYBĖ: Kalbant apie JAV įtaką pasaulio ekonomikai, sakoma, kad kai Amerikos ekonomika „nusičiaudi“, visas pasaulis „suserga plaučių uždegimu“. Kokie esminiai mūsų aptarto ekonomikos gaivinimo plano bruožai ir koks prognozuojamas jo efektyvumas?

Manau, kad dabar Amerika turi tikrai gerą ekonomikos skatinimo planą, kuris kartu yra ir ankstesnės Baltųjų rūmų administracijos darbo tęsinys. Pirminis jo akcentas – vadinamasis 787 mlrd. dolerių „skatinimo paketas“, skirtas vartojimui didinti. Tai turėtų būti pirmasis atsigavimo impulsas.

VALSTYBĖ: Tačiau šio plano kritikai jau dabar pastebi tiesioginio vartojimo skatinimo trūkumus ir teigia, kad jei eiliniai amerikiečiai gautus pinigus išleis, pavyzdžiui, vokiškam automobiliui, jie padės Vokietijai, o pirkdami ką nors iš „Wallmart“ (didžiausias JAV prekybos tinklas – D. V.) – Kinijai.

Žinote, kritikuoti visuomet lengviausia. Galiu tik pakartoti, kokia visuotinė šiuolaikinio pasaulio ekonomika. Taip, amerikiečiai perka daug importinių prekių, bet tą patį daro ir lietuviai. Be to, nemažai tų kritikų minėtų vokiškų automobilių šiandien surenkama Alabamoje ar Pietų Karolinoje. Na, o jei amerikietis perka Vokietijoje pagamintą automobilį, reikia tikėtis, kad toje šalyje nemaža ir iš JAV importuotų prekių paklausa. Be to, šio plano esmė – suteikti impulsą ne tik Amerikos, bet ir viso pasaulio ekonomikai pagal tą patį „nusičiaudėjimo“ principą.

VALSTYBĖ: Ar nemanote, kad, savo ekonomikai skyrusi milijardus, naujoji Vašingtono administracija galėjo pagalvoti ir apie kokius nors paramos gestus JAV sąjungininkėms, nes tai ne tik sustiprintų tų šalių ekonomiką, bet ir labai teigiamai prisidėtų prie Amerikos įvaizdžio?

Manau, kad geriausia, ką mes galime padaryti Europos šalių ekonomikoms, yra atgaivinti savąją. Jei Amerikos prekyba, ypač su mažomis Europos valstybėmis, kaip ir investicijos jose, vėl atsigaus, ko gero, tai bus geriausia parama.

VALSTYBĖ: Kaip vertinate valdžios pasikeitimą Lietuvoje ir naujosios koalicijos pastangas išspręsti mūsų šalies ūkio problemas, kai senoji valdžia mus ramino, kad Lietuvos ekonomikai niekas negresia?

Pirmiausia, nors sunkumų ir daug, buvo tikrai smagu matyti taikų demokratinį valdžios pasikeitimą, nes puikiai žinau, kaip sunkiai jums teko kovoti vien tik už galimybę gyventi demokratiškai. Todėl, net ir esant ekonominių problemų, šių vertybių svarbos negalima pamiršti. Na, o kalbant apie konkrečius naujosios Vyriausybės žingsnius kovojant su ūkio krize, galiu pasakyti tiek, kad jiems pritarė Europos Sąjungos (ES) institucijos, kurios tikrai geriau išmano jūsų ekonomikos specifiką, taigi ir mums nėra ko nerimauti.

Žinoma, prieš metus visi manėme, kad viskas gerai. Taip buvo ir Amerikoje. O paskui ėmė griūti bendrovės, kurios, manėme, niekada negrius. Pas mus atsirado nekilnojamojo turto burbulų ir jie ėmė sproginėti. Tas pats įvyko ir čia, Lietuvoje. Tačiau matydamas naujos JAV administracijos žingsnius ir naujosios Lietuvos Vyriausybės pastangas, tikiuosi, kad abiem atvejais rezultatas bus teigiamas.

VALSTYBĖ: Ar galima daryti prielaidą, kad esminė B. Obamos sėkmės priežastis buvo jo atvirumas su žmonėmis ir kalbėjimas apie realias esamas problemas, o ne „rožines“ svajones?

Manau, kad toks didžiulis naujojo JAV prezidento populiarumas turi daug priežasčių. Pavyzdžiui, jo populiarumas Europoje atėjo gerokai vėliau nei JAV, kur jis gana ilgą laiką vykdė itin aktyvią kampaniją miestuose ir miesteliuose. Tačiau esmė turbūt yra ta, kad žmonės paprastai nori lyderio, aiškiai parodančio, jog supranta problemas ir nori jas spręsti. Ir kai matyti, kad keliami uždaviniai susiję ne vien su kandidato viešųjų ryšių kampanijos sėkme, galima užsitarnauti tokį žmonių pasitikėjimą, kokį gavo B. Obama.

VALSTYBĖ: Tačiau ar aukštų jo populiarumo reitingų pakaks, kad apsisaugotume nuo potencialios neigiamos visuomenės reakcijos po pirmųjų galimai nepopuliarių sprendimų, kaip tai buvo, pavyzdžiui, su naująja valdžia čia, Lietuvoje?

Išlikti populiarumo reitingų viršuje visuomet lengviau, kai netenka susidurti su rimtomis problemomis. Manau, kad buvimas valdžioje, orientuojantis vien tik į visuomenės nuomonės apklausų rezultatus, yra ydingas, nes, būnant valdžioje, visų pirma reikia stengtis įgyvendinti tai, kas, pagal tavo įsitikinimus, yra teisinga ir ko reikia šaliai bei jos žmonėms.

Kalbant apie B. Obamą, manau, kad naujasis JAV prezidentas būtent taip ir elgsis. Ir kai mes vėl „užvesime“ Amerikos ekonomiką, pajusime ir rezultatus. Žinoma, tai nevyks tiesmukai ir be kliūčių, pasitaikys geresnių ir blogesnių ruožų, bet judėjimas teisinga kryptimi matyti jau dabar.

VALSTYBĖ: Grįžkime prie užsienio politikos. Teko pastebėti, kad Kremlius jau kelis kartus tarsi provokavo B. Obamą, kalbėdamas apie JAV priešraketinės gynybos sistemą bei „Iskander“ raketų dislokavimą Kaliningrado srityje. Naujasis Amerikos prezidentas kol kas nepateikė konkretaus atsako, tačiau kaip galima prognozuoti jo laikyseną Rusijos atžvilgiu, nes tai ypač svarbu energetiškai silpnoms Rytų Europos šalims?

Neseniai Miunchene vykusioje saugumo politikos konferencijoje JAV viceprezidentas Joe Bidenas nubrėžė labai patrauklią ir konstruktyvią mūsų šalies santykių su Rusija liniją, nes mes pirmiausia turime ieškoti sričių, kuriose galime ir turime bendradarbiauti, pavyzdžiui, mažindami branduolinį arsenalą. Tačiau J. Bidenas taip pat pabrėžė, kad yra dalykų, kurių Amerika niekada netoleruos. Tas, pavyzdžiui, pasakytina apie bandymus daryti įtaką kai kurių Pietų Europos šalių geopolitinės orientacijos apsisprendimo teisei. Taigi tai buvo aiški žinia Maskvai, kad Vašingtonas pasirengęs bendradarbiauti, ką, beje, darė ir ankstesnė administracija. Tačiau Baltieji rūmai turi tam tikrus principus, kurių išsižadėti neketina.

VALSTYBĖ: Tačiau kaip naujoji JAV administracija ketina pažaboti Kremliaus ambicijas įtvirtinti savo interesus Vidurio ir Rytų Europos regione? Tai puikiai parodo ir vis pasikartojantys Rusijos dujų „karai“ su Ukraina.

Pirmiausia reikia pabrėžti, kad Amerika suinteresuota matyti laisvą ir taikią Europą, ir jokia šalis negali būti verčiama rinktis kelią prieš savo valią, kaip tai buvo daroma praėjusių metų rugpjūtį Gruzijoje. Šiame kontekste ekonominė ir socialinė sėkmė, įveikiant ūkio krizę, įgyja išskirtinę svarbą.

O kalbant apie naftą, dujas ir t. t., galima pasakyti, kad Europos išeitis – išteklių diversifikacija. Amerika taip pat ilgą laiką buvo priklausoma nuo vieno naftos importo šaltinio ir tai turėjo neigiamų padarinių. Lietuva dabar turi daugybę energetinių projektų, kuriuos įgyvendinti labai svarbu, norint sumažinti priklausomybę nuo vieno išteklių šaltinio ir išvengti ko nors panašaus, kad šią žiemą vyko tarp Rusijos, Ukrainos ir Pietų Europos šalių.

Žinoma, tai nereiškia, kad problemos bus išspręstos šiandien arba rytoj, tačiau jei šiandien arba rytoj nepradėsite jų spręsti, tuomet esamos problemos tik augs.

VALSTYBĖ: Kaip, jūsų nuomone, galima prognozuoti naujos Baltųjų rūmų administracijos santykius su ES, ypač turint omenyje JAV interesus Europoje ir savotišką Briuselio abejingumą rytiniams Sąjungos pakraščiams, kurie yra ir rytinės NATO sienos?

Reikia pabrėžti, kad JAV ir ES santykiai puikūs. Lygiai taip pat ir santykiai su kai kuriomis Briuselio institucijomis bei šalimis narėmis.

Žinoma, žiniasklaida labai pabrėžė tuos prekybinius ginčus tarp Vašingtono ir Briuselio, tačiau tokie ginčai yra normalūs, turint omenyje, kokie tarpusavio prekybos mastai sieja Ameriką ir ES.

Vis dėlto nemanau, kad ES gali ignoruoti nors vieną iš savo narių, nes jūs turite gana gerai subalansuotą interesų atstovavimo ir sprendimų priėmimo mechanizmą. Juk pati Sąjunga yra ne kas kita kaip vienas didelis derybinis organizmas ir, pavyzdžiui, Rytų kaimynystės politikos, kurią labai rėmė Lietuva, sėkmė yra puikus pavyzdys, kaip galima keisti ankstesnes senųjų narių nuostatas. Juk pirmininkaujant Prancūzijai buvo siekta daugiau dėmesio skirti Pietų regionui, tačiau dėl Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos aktyvumo pirmenybė buvo suteikta Rytams. Ir tai ne vienintelis pavyzdys, susijęs su jūsų šalimi.

VALSTYBĖ: Dėkojame už pokalbį.

Kalbino Darius VARANAVIČIUS