Naujienos

Kodėl Lietuvai būtų itin naudinga, jei Europos Sąjungos dujų sektorius būtų liberalizuotas, specialiai „Atgimimui” rašo Alanas Riley.Lietuva bus gerokai saugesnė valstybė, jei bus pritarta Europos Sąjungos (ES) pasiūlymams dėl dujų rinkos liberalizavimo. Rugsėjo 19–ąją Europos Komisija (EK) pateikė energetikos sektoriaus liberalizavimo planą, o tarp priemonių, kaip jį įgyvendinti, – ir raginimas atverti ES šalių narių dujų rinkas.

Panagrinėkime, ar įmanoma, kad dujų sektoriaus liberalizavimo politika bus sėkminga?
Kodėl reikia keistis
Tradiciškai daugumoje ES šalių energetikos rinka yra uždara. Taigi šalyje veikia vienas ar du vietiniai energetikos gigantai, turintys ilgalaikes dujų tiekimo sutartis su partneriais už šalies ribų. Minėtos vietinės kompanijos dažniausiai kontroliuoja ir visą šalies energijos išteklių tiekimo grandinę. Esant tokiai situacijai, konkurencija yra labai menka, tad spaudimo mažinti kainas taip pat nėra. Kai kuriose ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, išoriniai tiekėjai, tokie kaip „Gazpromas“, valdo ir dalį vamzdyno, kuriuo tiekia savo parduodamas dujas. Tai atskleidžia galimybę išvengti konkurencijos ir laikyti aukštas dujų kainas, nes tiekimo tinklo savininkas gali kontroliuoti priėjimą prie dujotiekių. Tad vargu ar kompanija, kuri yra ir tiekėja, ir produkcijos tiekimo tinklo valdytoja, rodys daug iniciatyvos į rinką priimti kitas kompanijas, kurios tik sudarytų konkurenciją ir sumažintų kainas.
Dabartinė padėtis Europoje nuo Vilniaus iki Vienos ir Veronos ne tik kad palaiko aukštas energijos kainas ir suteikia galimybę užsienio kompanijoms pirkti ES energetikos sektoriaus infrastruktūrą, bet ir ardo bendrą ES rinką. Mes turime ne ES mastu išplėtotą konkurenciją dujų sektoriuje, bet nacionalinių rinkų komplektą ir menką dujų eksportą už šalies ribų. Tokios „išparceliuotos“ ES bendros rinkos padėties padarinys – menka konkurencija ir aukštos kainos.
Dujų rinkos liberalizavimas – kas tai?
ES dujų rinkos liberalizavimo politiką galima paaiškinti labai paprastai: liberalizavimas, pavyzdžiui, dujų pardavėjo ir tiekėjo atskyrimas, suintensyvintų konkurenciją ir sumažintų kainas. Dujų tiekėjas, kuris nėra kartu ir dujų pardavėjas, pinigų uždirbtų tiekdamas dujas vamzdžiais iš tiek pardavėjų, kiek tik įmanoma. Taip pat jis būtų suinteresuotas didinti dujotakių skaičių bei pralaidumą, nes daugiau tiekiamų dujų – daugiau pelno. Be to, tai greičiausiai didintų siekį plėsti vamzdynų tinklą ir už šalies ribų, o tai didintų konkurenciją ir mažintų kainas.
Sėkmingą rinkos liberalizavimo pavyzdį galima matyti Didžiojoje Britanijoje. 1990 –aisiais britai liberalizavo savo dujų rinką ir nuo to laiko kainos Jungtinėje Karalystėje dauguma atvejų buvo mažesnės nei žemyne. Viena iš svarbiausių priežasčių – dujotiekių savininko pelnas augo pagal jo sugebėjimą transportuoti kuo daugiau dujų. Tai paskatino plėsti dujotiekių infrastruktūrą, statyti dujų terminalus, kad dujų galėtų gauti ir iš užsienio. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje veikia penki suskystintų dujų terminalai, kuriuose telkiama žaliava, gauta iš užsienio. Tuo tarpu Vokietijoje, kur energetikos rinka yra uždara, galima rasti vos vieną suskystintų dujų terminalą, o šalies vartotojai už dujas moka vieną iš didžiausių kainų Europoje.
Lietuvoje dujų rinkos liberalizavimas turėtų suteikti panašų efektą: skatinti konkurenciją, plėsti infrastruktūrą, jungti dujotiekius, pavyzdžiui, su Lenkijos tinklais, statyti suskystintų dujų terminalus.
EK siūlo abipusiškumo principą
Vienintelė kliūtis liberalizuoti rinką (tai gali lemti daugelio ES narių, taip pat ir Lietuvos, padėtis bei patirtis) ta, kad rinkos liberalizavimas gali neveikti – kol kas tokios kompanijos kaip „Gazpromas“ tiesiog gali ateiti į ES energetikos rinką ir paprasčiausiai įsigyti tai, ką nori.
EK siūlomame liberalizavimo scenarijuje numatyta, kad dauguma pagrindinių ES energetikos kompanijų turės pasirinkti – ar būti tinklo savininke, ar energijos tiekėja, tad taip daugybė energetikos įmonių bus laisvai įsigyjami rinkos subjektai. „Gazpromas“, pavyzdžiui, dėl tokio ES rinkos liberalizavimo tiesiog galėtų įsigyti dar daugiau ES rinkos subjektų ir dar labiau pasididinti rinkos galią visoje ES.
Vis dėlto Europos Komisijos plano pakete, pateiktame rugsėjo viduryje, į šį klausimą yra tiesiogiai atsakyta. Komisija siūlo naują – abipusiškumo – taisyklę. Iš esmės tai reiškia, kad tik tos valstybės, kurios yra atviros ir atveria savo energetikos rinkas ES, gali turėti priėjimą prie ES energetikos rinkos. Ši abipusiškumo taisyklė nėra toks menkas dalykas, kaip gali pasirodyti. Pirmiausia ji suteikia galią sukurti Europos Sąjungos išorinę energetikos politiką. Europos Komisija turės priimti sprendimus dėl ES šalių narių arba pramonės sektorių, kurių ketinimai prisijungti prie kitos šalies energetikos rinkos buvo atmesti, skundus. Komisija turės atlikti tyrimą ir, jei rastų tokį pažeidimą, ji turės pradėti su nenorinčia įsileisti konkurentų šalimi derybas, įtikinėdama atverti ES narei ar pramonės sektoriui savo energetikos rinką.
Jei tokios derybos žlugtų, tuomet Komisija turėtų suformuluoti pasiūlymą Europos Ministrų Tarybai ir tai užsienio šaliai neleisti dalyvauti ES energetikos rinkoje. Tiesa, kol kas dar neaišku, kokiu mastu Komisija galės reaguoti į kiekvieną tokį užsienio šalies atsisakymą atverti rinką. Kitaip tariant, ar visi ateities įsigijimai energetikos sektoriuje yra draudžiami, ar visi jau dabar egzistuojantys įsigijimai energetikos sektoriuje turi būti parduoti, kad visi pradėtų nuo lygių starto pozicijų?
Antra, Komisija turi turėti neutralų standartą, pagal kurį galėtų apibrėžti abipusiškumą. Greičiausiai toks standartas bus kuriamas remiantis jau egzistuojančia „Energy Charter Treaty“. Ši sutartis lemia konkurencingos, dinamiškos ir atviros energetikos rinkos plėtrą. Negana to, dauguma ES ir ne ES narių remiasi šia sutartimi. Ją pripažįsta ir Rusija.
Taigi, jei Komisija, o tai greičiausiai ir įvyks, pasirems sutartimi kaip standartu, su kuriuo sutiko Rusija ir daugelis kitų šalių, minėtajam dokumentui bus suteikta galimybė abipusiškumo principui įpūsti gyvybės, Komisijai suteikiant galių reikalauti rinkos atvirumo mainais į ES rinką.
Lietuvai abipusiškumo principas leistų valdyti priemones ir pasiekti tikrą energetikos rinkos liberalizavimą bei nesibaiminti, kad energetikos subjektus įsigyjančios užsienio kompanijos įgis pernelyg daug įtakos visam energetikos sektoriui.
Ar liberalizavimas gali būti įgyvendintas
Vis dėlto dar yra vienas didelis klaustukas – ar tikrai įmanoma liberalizuoti rinką? Komisijai šiuo metu labai oponuoja didžiosios Europos energetikos įmonės, tokios kaip „Gas de France“ ir EON. Tačiau yra dvi labai svarbios aplinkybės, kurios, atrodo, ir taps energetikos rinkos liberalizavimo garantu.
Pirma yra tai, kad Komisija šiuo metu yra pradėjusi keletą labai rimtų teisinių procesų prieš didžiąsias Europos energetikos kompanijas, kurios įtariamos pažeidusios ES konkurencijos teisę. Per daugybę reidų, kurie vyko 2006–aisiais nuo gegužės iki gruodžio, EK surinko daugybę įrodymų dėl nelegalios antikonkurencinės šių kompanijų veiklos, kuri lėmė aukštesnes energijos kainas vartotojams. Šie įrodymai netrukus bus prieinami plačiajai visuomenei. Ir sunku stebėti politikus Prancūzijoje ir Vokietijoje (ten dauguma tyrimų ir vyksta), kurie gina liberalizavimą, nors dauguma firmų, kurios kaltinamos, jam priešinasi.
Antra aplinkybė, kuri padės Komisijai liberalizuoti rinką, yra susijusi su Rusija – t.y. jos turimų energijos išteklių mažėjimas. „Gazpromo“ gigantiškieji dujų ištekliai senka ir šiuo metu „Gazpromas“ nepakankamai investuoja, kad ateityje neturėtų sunkumų dėl naujų kiekių perėmimo ir ateityje galėtų užtikrinti visus savo vidaus ir ES poreikius.
Buvęs Rusijos energetikos ministras Vladimiras Milovas tikina, kad maždaug 100 milijardų kubinių metrų dujų Rusijai pritrūks jau 2010 metais. Tokia perspektyva išties nesuteikia kitos galimybės Europai, kaip tik rinkos liberalizavimas, mat pats veiksmingiausias būdas sprendžiant dujų išteklių trūkumą yra sujungti Vokietijos, Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos šalių rinkas į liberalizuotą bendrą Europos rinką ir tuomet kaip alternatyvą Rusijos dujoms bus galima naudoti Britanijos, Norvegijos, Alžyro ir Libijos energetinius išteklius.
Tad apskritai energetikos rinkos liberalizavimas, ypač abipusiškumo principas, visai Europos Sąjungai ir Lietuvai reikštų ne tik mažesnes energijos kainas, didesnę jų diversifikaciją, bet ir daug didesnį energetinį saugumą, nei yra dabar.

Autorius yra City Law School, City University profesorius bei Europos politikos studijų centro bendradarbis