JAV RAMINA EUROPIEČIUS ("Lietuvos rytas", 2009 m. kovo 28 d., p.11)
Lietuva, atsargiai žvelgianti į NATO siekį suartėti su Rusija, sulaukė raminamų kalbų. „Kuo normalesni santykiai su Rusija yra mūsų visų interesas“, – sakė žinomas politologas Zbigniewas Brzezinskis. Kovo 29-ąją sukanka penkeri metai, kai Lietuva ir dar šešios kitos Europos valstybės tapo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos nare. Likus savaitei iki Aljanso viršūnių susitikimo, organizacijos įkūrimo 60-mečiui skirtame renginyje Vašingtone Rytų ir Vidurio Europos šalių koalicija dėkojo įtakingiems JAV politikams už paramą kelyje į NATO.
Misija dar nebaigta
„Niekada nepamiršiu, kaip viršūnių susitikime Prahoje kvietimą į NATO gavo Baltijos ir kitos Rytų Europos šalys.
Kažkada tai atrodė neįmanoma misija, – sakė respublikonų senatorius George'as Voinovichius. – Tuo metu prieš akis stovėjo vaizdas iš Vilniaus, kur lankiausi 2001-aisiais, o minia skandavo „NATO, NATO“.
Paminėti buvusių sovietinio bloko šalių įstojimo į Aljansą sukakties atvyko ir demokratų senatorė Barbara Mikulski, taip pat lietuvių kilmės kongresmenas respublikonas Johnas Shimkus.
„Darbas dar nebaigtas“, – pareiškė šis Atstovų rūmų narys.
Apsuptas Gruzijos žurnalistų J.Shimkus vis kartojo, kad niekas neturi teisės vetuoti Gruzijos ir Ukrainos siekio pradėti derybas dėl narystės NATO.
„Narystės veiksmų planas yra svarbus procesas ir turėtų būti pasiūlytas šioms šalims. Reikia įsitikinti, kad jos pasiruošusios prisiimti įsipareigojimus tapti visateisėmis narėmis ir partnerėmis. Suverenios šalys turi teisę pačios nuspręsti, su kuo nori draugauti, ir jokia kita valstybė negali to vetuoti“, – tvirtino kongresmenas J.Shimkus.
Ragino mąstyti plačiau
Balandžio 3-4 dienomis vyksiančiame NATO viršūnių susitikime kvietimą stoti į Aljansą greičiausiai turėtų išgirsti Kroatija ir Albanija.
Tačiau Vašingtone šiomis dienomis kalbama, kad Rytų ir Vidurio Europos saugumas bei ateitis nebus svarbiausia tema Prancūzijoje ir Vokietijoje vyksiančiame susitikime.
„Amerika pasaulyje turi daugybę interesų, ir ne visada centre yra tai, kas atrodo svarbiausia jums“, – JAV Senate kalbėjo Z.Brzezinskis.
Lenkų kilmės politologas sakė girdėjęs posovietinių valstybių nuogąstavimus dėl jų interesų, ypač kai JAV prasidėjo diskusijos dėl raketinio skydo Lenkijoje ir Čekijoje būtinybės.
Z.Brzezinskis aiškino, kad reikia žvelgti į bendro saugumo interesus.
„Jei konstruktyvūs santykiai su Rusija padės išvengti grėsmės iš Irano – eikime tuo keliu“, – sakė Z.Brzezinskis, buvęs JAV prezidento Jimmy Carterio patarėjas. – Baltijos šalys po nepriklausomybės atkūrimo iš Rytų patyrė kibernetinę agresiją, ekonominių sankcijų. Rytų Europos šalių laisvės garantas yra JAV ir NATO įsipareigojimai“.
B.Obama – už NATO plėtrą
Kaip plėtosis Vašingtono ir Maskvos santykiai, turėtų parodyti ir JAV vadovo Baracko Obamos ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo susitikimas Londone.
Rusijos klausimas trečiadienį buvo keliamas ir Baltuosiuose rūmuose, Vašingtone viešint NATO generaliniam sekretoriui Jaapui de Hoopui Schefferiui.
JAV prezidentas pabrėžė, kad jo noras atgaivinti santykius su Rusija nereiškia, kad jis negins NATO plėtros: „Reikia duoti Europai ženklą, kad ir toliau tvirtai laikysimės pagrindinės nuomonės, jog siekiančios įstoti į Aljansą šalys galėtų tai padaryti“.
Nauja JAV strategija Afganistanui
Labiau nei NATO plėtros ir santykių su Rusija klausimai Vašingtonui šiuo metu rūpi karas Afganistane. JAV prezidentas B.Obama vakar paskelbė strategiją, kuria turėtų vadovautis JAV ir koalicijos pajėgos Afganistane.
* Vašingtonas jau anksčiau yra pažadėjęs į Afganistaną pasiųsti papildomus 17 tūkst. karių, dalis jų padės užtikrinti saugumą per rugpjūtį vyksiančius rinkimus.
* Pagal naująją strategiją, prie šių pajėgų prisijungs dar 4 tūkst. JAV karių, kurie padės mokyti Afganistano armiją. Be to, jiems padės šimtai civilių darbuotojų, kurie spartins šalies plėtros projektus.
* Kitas strategijos tikslas – remti Pakistano vyriausybę ir padėti sunaikinti šalies teritorijoje esančias „Al Qaeda“ ir talibų slėptuves. Todėl JAV nusprendė padidinti paramą Pakistanui – penkerius metus skirti šiai šaliai kasmet po 1,5 mlrd. dolerių.
* Taip pat žadama stiprinti Afganistano armiją. Ji turėtų padidėti iki 134 tūkst. karių. Policijos pajėgos bus padidintos iki 82 tūkst. pareigūnų.
* JAV taip pat mėgins savo pusėn patraukti vietinius Afganistano gyventojus ir kovotojus, linkusius pereiti į priešingą talibams stovyklą.
Rita STANKEVIČIŪTĖ,"Lietuvos ryto" korespondentė Vašingtone