Naujienos

Siekiant rezultatyvių santykių su Maskva, pragmatizmui ir šių dienų problemoms reikėtų skirti daugiau dėmesio nei praeičiai, o kalbant apie patirtus skaudulius nepamiršti, kad greta oficialios yra asmeninė rusų istorija. Kremliui patinka žaisti su Lietuva katę ir pelę, todėl politinių nesutarimų bus ilgai, įsitikinę DELFI kalbinti JAV politologai, šią savaitę Lietuvoje su kolegomis ieškoję sklandžių santykių su Rusija recepto.

Aktyvus NATO plėtros bei reformų buvusiose SSRS respublikose rėmėjas Bruce’as Jacksonas ir posovietinės erdvės specialistas Robertas Nurickas kartu su būriu kitų politikų, politologų, diplomatų ir analitikų Trakuose taip pat diskutavo apie transatlantinių santykių ateitį, energetinį saugumą, vadinamųjų įšaldytų konfliktų sprendimą.

„Reikėtų susitelkti į šių dienų reikalus“

Ekspertai vadina Lietuvą „šaltojo karo“ su Rusija kare, atvirai demonstruojančia priešiškumą, nuolat besinaudojančia veto teise derybose su Maskva. Anot R. Nuricko, iš tiesų mūsų politika Rusijos atžvilgiu yra kur kas įvairesnė, nors pokyčius šioje šalyje, kaip ir kaimynai, jaučiame kur kas labiau bei į juos reaguojame jautriau bei greičiau.

Didžiausia Europos Sąjungai (ES) kylanti problema šioje srityje, politologo manymu, - suderinti atskirų narių, turinčių savitą istoriją, skirtingų interesų ir dvišalių susitarimų su Maskva, politiką. Dirbti kartu esą būtų efektyviau ir Lietuvai, kurios santykių su Rusija darbotvarkė – itin specifinė.

B. Jacksono teigimu, Kremliaus santykiai su ES ir JAV stipriai atvėso, o dabar „gal yra ir visai šalti“, Lietuva šiuo požiūriu nėra išimtis. Tačiau mes gyvename arčiau Rusijos, todėl į viešąją nuomonę reaguojame kur kas jautriau ir aštriau.

„Lietuviai nemėgsta „blogosios“ Rusijos dėl istorinių priežasčių. O rusai mėgsta žaisti katę ir pelę su Lietuva“, - kalbėjo politologas.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis iškyla sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimas, vienas Rusijos politikas Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus žodžius apie tai net pavadino šizofrenija. Diplomatai pripažįsta, kad griežta Lietuvos pozicija dėl istorinių dalykų nepadeda spręsti nei iš praeities atkeliaujančių, nei šių dienų problemų.

„Tokių klausimų kėlimas vien dėl diskusijos neturi prasmės. Tačiau šios problemos turi būti anksčiau ar vėliau išspręstos, todėl manęs nestebina, kad jos vis įtraukiamos į darbotvarkę“, - pažymėjo R. Nurickas.

Vengrijos diplomatas, strateginių studijų ekspertas Istvanas Gyarmatis yra siūlęs santykius su Rusija grįsti ir vertybėmis, ir interesais, nes ši šalis išliks svarbi Europai gamtinių ir energetikos žaliavų tiekėja.

Su tokia nuomone sutiko ir R. Nurickas. Anot jo, Rusija yra komplikuota šalis, jos santykiai ne tik su Lietuva, bet ir kai kuriomis kitomis valstybėmis „nėra lengvi“, todėl „čia nėra lengvo sprendimo“.

„Mano nuojauta kužda, kad esant dabartinei vyriausybei ir dabartinėms vidaus politikos sąlygoms reikėtų susitelkti į šių dienų darbotvarkės reikalus. Pasiekti tam tikrus racionalius susitarimus būtų lengviau nei diskutuoti apie istorinius dalykus“, - kalbėjo pašnekovas.

„Reikia suprasti, kad anuomet nebuvo vienos istorijos, - pridūrė jis. – Yra Lietuvos istorija, Baltijos šalių, joje buvo okupacija – visi tai puikiai supranta, - sakė politologas. – Yra oficiali Rusijos istorija, kurią turite teisę atmesti. Tačiau yra ir asmeninė rusų, atskirų žmonių istorija. Kartais sunku pasakyti (tai galioja bet kuriai šaliai, tiek jums, tiek JAV), ar žmonės, kritikuodami oficialią istoriją, neatmeta ir asmeninės istorijos. Jas reikia aiškiai atskirti, kad neigiant vieną nebūtų paneigta kita“.

Norėtų agresyvesnės Briuselio politikos

Pasak R. Nuricko, situaciją komplikuoja energetinė priklausomybė. Mat Rusija turi žaliavos, dujų ir naftos vamzdžius, elektros tinklus, kurie buvo pastatyti sovietmečiu ir išliko sujungti su Lietuvos tinklais.

Itin sudėtingu pašnekovas pavadino dujų tiekimo klausimą: dujos tiekiamos beveik vien iš Rusijos, nėra rimtų alternatyvių šaltinių, taip pat – pasaulinės dujų rinkos.

„Su nafta yra kitaip, - aiškino jis. – Net jei didelė dalis naftos ateina iš Rusijos, yra pasaulinė naftos rinka. Galima įsivaizduoti blogiausią situaciją – „išdžiūna“ iš Rusijos ateinantis naftotiekis. Tai būtų labai nepatogu, tačiau bet kuri šalis galėtų įsigyti naftos pasaulinėje rinkoje už panašią kainą, daugiau kainuotų nebent transportavimas, mat Rusija nenustato kainų. O tokios dujų rinkos nėra, yra tik regioninė ir Rusija joje nustato savo kainas“.

Klausiamas, ko turėtų imtis Lietuva ir kitos Baltijos šalys, norėdamos apsisaugoti nuo energetinio šantažo, R. Nurickas pabrėžė būtinybę susijungti ne tik su Rusijos, bet ir su Vakarų Europos tinklais. Tai padėtų diversifikuoti energetikos išteklių šaltinius ir užtikrinti nuolatinį jų tiekimą.

Anot jo, galima siekti tiesioginio ryšio su Centrinės Azijos šalimis, nes būtent iš ten ateina didelė dalis rusiškų dujų. Pašnekovas taip pat siūlė statyti suskystintų dujų terminalus, nors jie ir reikalauja papildomų išlaidų, bei mažinti energetikos poreikį didinant jos vartojimo efektyvumą. „To reikėtų ne tik čia, bet ir mano šalyje“, - pripažino R. Nurickas ir pridūrė, kad dėl augančio poreikio dujų vieną dieną gali tiesiog pritrūkti, ir ne dėl Rusijos užgaidų.

Lietuvos poziciją, pašnekovo teigimu, sustiprintų ir nauja atominė elektrinė: „Tikiuosi, kad šis projektas bus įgyvendintas“.

Anot B. Jacksono, politinių nesutarimų su Rusija bus dar ilgai, mat ši šalis nepasikeis vien dėl to, kad to norisi kitiems. Tuo tarpu ekonomikoje laukti vidinių pokyčių pačioje Rusijoje negalima: „Energetinių išteklių jums gali prireikti rytoj, taigi būtina šį klausimą spręsti kitaip. Pavyzdžiui, galima imtis bendrų veiksmai su kitomis Europos šalimis“.

Kaip pabrėžė politologas, amerikiečiai palaiko prekybinius ryšius su Saudo Arabija, tačiau tai nereiškia, kad jie pritaria moterų padėčiai, teisminei praktikai ar vyriausybės sąrangai toje šalyje. Bent tokie santykiai esą turėtų susiklostyti ir tarp ES bei Rusijos, kad energetiniai ištekliai būtų tiekiami nepriklausomai nuo politinių vėjų.

„Ką Briuselis turi daryti? Agresyviau elgtis su Rusijos monopolija. ES laužo galvą dėl „Microsoft“, nebijo stoti prieš Billą Gatesą, bet bijo „Gazprom“. Briuselis turi atitinkamus svertus priversti Rusiją vykdyti laisvą, teisingą ir skaidrią prekybą“, - teigė B. Jacksonas.

Siūlo tikėtis vieno, ruoštis kitam scenarijui Rusijoje

Abu DELFI pašnekovai pripažino, jog sunku prognozuoti pokyčius Rusijoje po kovą vyksiančių prezidento rinkimų.

Nors dabartinio lyderio Vladimiro Putino remiamas kandidatas pirmasis vicepremjeras Dmitrijus Medvedevas turi liberalo, nesusijusio su saugumo struktūromis, reputaciją, tai esą nereiškia, kad jis negali tapti tik marionete.

Pagal kitą scenarijų tarp D. Medvedevo ir ES, kaip spėjo B. Jacksonas, gali nusistovėti „medaus mėnuo“, visų pirma – energetikoje. Tuomet tarp Maskvos ir Kremliaus būtų nustatytos tam tikros prekybos taisyklės.

„Turime tikėtis antro varianto, bet būti pasiruošę pirmam“, - pažymėjo jis.

R. Nuricko manymu, daug kas priklausys nuo to, ar po rinkimų įsivyraus stabilumas, ar prezidento posto negavusios jėgos nesieks revanšo, ir kokie santykiai susiklostys tarp atskirų valdžios šakų, ypač jei prezidentu tapus D. Medvedevui premjero kėdę užimtų V. Putinas.

Pasak politologo, didesnius visuomenės santvarkos pokyčius galima prognozuoti tik ilgesnėje perspektyvoje, iškilus naujiems politiniams lyderiams.

Bruce’as Jacksonas yra Pereinamųjų demokratijų projekto, kuriuo siekiama pagreitinti reformas posovietinėse šalyse ir integruoti jas į transatlantines struktūras, iniciatorius bei prezidentas. Jis taip pat vadovauja JAV NATO komitetui – ne pelno siekiančiai korporacijai, sukurtai 1996 m. Aljanso plėtrai remti ir JAV bei Europos ryšiams stiprinti. Ne be B. Jacksono pastangų įvyko pastarasis NATO plėtros etapas, kuomet Aljanso nare tapo Lietuva.

Anksčiau jis yra dirbęs karo žvalgyboje, JAV gynybos sekretoriaus komandoje, investicijų banke „Lehman Brothers“ ir „Lockheed Martin“ korporacijoje, Irako išlaisvinimo komiteto pirmininku, prisidėjo prie dabartinio JAV vadovo George’o W. Busho rinkimų kampanijos, o dabar yra pretendento į respublikonų kandidatus Johno McCaino patarėjų komandos narys.

Robertas Nurickas yra Monterey instituto Ginkluotės neplatinimo studijų centro vyresnysis bendradarbis. 2001-2003 m. jis vadovavo Maskvos Carnegie centrui – viešosios politicos tyrimų institutui. R. Nurickas daugiausiai domisi Rusijos (anksčiau – SSRS) užsienio ir gynybos politika, Europos saugumu, ginklų kontrole ir neplatinimu. Žlugus SSRS, jis daugiausia dėmesio skiria Rusijos, Ukrainos, Baltijos šalių ir Centrinės Azijos vidaus bei saugumo politikos ryšiams.

Eglė Digrytė