Naujienos

Japonų dailės klasiko Hiroshige Ando peizažinių graviūrų parodos atidarymu prasidėjo Lietuvoje mėnesį truksiantis Japonijos kultūros festivalis "Japoniškas ruduo". "Tais laikais, kai gyveno mūsų dailės klasikas H.Ando (1797-1858 m.), keliauti buvo didelė prabanga, o jei kam tokia laimė tekdavo, jie viską, ką keliaudami matydavo, perteikdavo medžio raižiniais, leido savotiškus kelionių gidus", - atidarydama peizažinių graviūrų parodą "53 Tokaido trakto stotys" sakė tik šią vasarą Lietuvoje kadenciją pradėjusi Japonijos ambasadorė Lietuvoje Miyoko Akashi.

Ši meno sritis Japonijoje ypač aktuali tapo XVII a. Kai 1639 metais buvo išleistas įsakymas apie valstybės sienų uždarymą ir pustrečio šimto metų truko šalies izoliacija, kelionių (nors ir po Japoniją) vaizdai labai domino žmones. Atsiradęs ukiyo-e menas (japoniškai tai reiškia nuolat kintančio pasaulio paveikslus) ryškiai skyrėsi nuo aristokratiškojo meno tradicijų - gėlių, paukščių, peizažų tapymo ant ryžių popieriaus ar šilko. Medžio raižinių grafika buvo pigesnė, ji tapo masiniu menu.

Pas imperatorių

Vienas garsiausių XIX a. japonų klasikinės grafikos atstovų H.Ando 1832 metais kartu su oficialia procesija iš Tokijo, kuris iki 1869 metų buvo vadinamas Edo vardu, keliavo į Kiotą imperatoriui įteikti dovanų. Kelionė dailininkui buvo tokia įsimintina, kad jis sukūrė raižinių ciklą, kuris dabar įdomus ir istorikams. Tiksliai pavaizduotos kelionės metu matytos vietovės suteikia daug duomenų, kaip jos atrodė tais laikais. Šis garsusis 490 km kelias - Tokaido traktas, - jungęs dabartinį Tokijų su imperatoriaus sostine Kiotu, buvo nutiestas 1608 metais. Tuo metu žmonės šį kelią įveikdavo per dvi savaites, dabar greitasis traukinys iš Tokijo į Kiotą nuvyksta per 2 val. 20 min.

Per kalnus, upes, miškus ir miestelius keliavusį dailininką žavėjo didinga gamta, kaimų kasdienybė, gyventojų buitis. Visa tai jis užfiksavo eskizuose, o paskui išraižė medžio plokštėse ir atspaudė 53 kelionės stotelių vaizdų ciklą.

Matė 17 Lietuvos miestų

Šie meno kūriniai, nuo 2005 metų apkeliavę 17 Lietuvos miestų parodų salių, dabar sugrįžo į Vilnių. "Tuo metu, kai kūrė H.Ando, suklestėjo miestų kultūra, mene buvo madinga pesimistinė melancholija, elegantiškas stilingas aplinkos vaizdavimas. Tikiuosi, kad žvelgdami į parodos graviūras pajusite tą nuotaiką, kuria gyveno Japonijos žmonės", - sakė ambasadorė, kartu su svečiais apžiūrėjusi parodą. Jau XVII a. graviūros savo reikšme prilygo Japonijos savitumą atskleidžiančiam kabuki teatrui, ikebanoms, arbatos gėrimo ceremonijai.

"Nors Japonija geografiškai ir toli nuo Lietuvos, savo grožio pajautimu, savo menu ji mums artima", - sveikindamas iki lapkričio 2 dienos Vilniaus paveikslų galerijoje veikiančią parodą sakė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Rumualdas Budrys.
Be minėtos parodos Japonijos kultūros festivalis dovanos ir daugybę kitų renginių - japonų muzikos koncertų, kino filmų, japonų kovos menų festivalių, bonsai parodą.

Jūratė MIČIULIENĖ