JAPONAI IŠVYDO "NEREGĖTĄ LIETUVĄ" ("Respublika", 2009 m. liepos 9 d., Nr.155, p.1,13)
Lietuvai minint Valstybės dieną, šalies himnas skambėjo ir Japonijoje. Tokijo galerijoje "Hillside Forum" tądien atidaryta Mariaus Jovaišos "Neregėtos Lietuvos" paroda. M.Jovaiša Tokijuje su visa šeima - žmona Brigita, dukra Marija Izabele ir sūnumi Vincentu - vieši jau beveik savaitę. Tačiau kitą dieną po parodos atidarymo pasikalbėti su juo pavyko tik popietę. Rytą "Neregėtą Lietuvą" fotografas pristatė menininkų bendruomenei, o vėliau davė interviu didžiausiam Tokijo dienraščiui. Tad ir kalbėtis pradėjome apie tai, kas įdomu Tokijo žurnalistams.
- Japonams įdomios mano kūrybinės karjeros ištakos, ideologiniai dalykai, kas mane įkvėpė sukurti "Neregėtą Lietuvą", kodėl fotografavau šalį būtent iš oro. Keista, kad nebuvo nė vieno klausimo, kas finansavo "Neregėtos Lietuvos" projektą. Pastebėjau, kad japonai be galo mėgsta rudenį. Jie negalėjo atsitraukti nuo nuotraukų, kuriose yra rudenėjančių spalvų. Taip pat žinodami japonų susidomėjimą Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu šalia mano nuotraukos, kurioje įamžinta iš rūko iškylanti Žadeikio bažnyčia, padarėme atskirą ekspoziciją apie M.K.Čiurlionį.
- Kiek laiko svečiuositės Japonijoje?
- Planuojame šešias savaites. Šią savaitę lakstau nuo ryto iki vakaro - numatyta įvairių susitikimų, interviu. Tokijo universitete lituanistikos kursui skaitysiu paskaitą apie Lietuvos dvasią, pasaulėžiūrą, ką Lietuva reiškia mums patiems. Pasakosiu apie savo patirtį susitinkant su mūsų bendruomenėmis skirtingose šalyse. Turėsime progos pakalbėti ir apie Lietuvos įvaizdžio dalykus, kuriais aš labai domiuosi.
Kitą savaitę keliausime su šeima poilsiauti. Užvakar nusipirkau vadovėlį, pradėjau mokytis japonų kalbos. Jau penkias raides išmokau.(Juokiasi.)
- Ar jūsų šeima sulaukia dėmesio Tokijo gatvėse?
- Visi alpsta nuo mūsų baltapūkio Vincuko, atrodo, išplėš iš rankų, nori pažaisti, paglostyti. Marija taip pat labai greitai randa draugų japoniukų.
- Kaip svečioje šaly paminėjote Mindaugo karūnavimo dieną?
- Renginio pradžioje Lietuvos ir Japonijos valstybių himnus giedojo japoniukių Kunitačio muzikos akademijos gimnazijos choras, kovo mėnesį viešėjęs Lietuvoje. Toks įdomus akcentas - keistas jausmas. Bet žinau, kas dėjosi Lietuvoje, tėvukas (istorikas Eugenijus Jovaiša - aut.past.) pasakojo dalyvavęs Valdovų rūmų atidaryme. Visi plušame Lietuvos naudai, gal kažką gero po gabalėlį ir padarysime. Tokiais momentais norisi tikėti šviesia perspektyva, užmiršti visus rūpesčius, krizes, problemas.
- Išskirkite Japonijos ypatumus.
- Čia visai kitoks pasaulis. Tai labai senos kultūros šalis, turinti savo pasisveikinimo ceremonijas, protokolą, etiketą. Japonai regi save kaip pagrindinę pasaulio civilizaciją, ir tai yra tiesa. Tik pastaruosius kelis šimtus metų Vakarų civilizacija tokia iššokusi, bet ar tai nėra jos saulėlydis. Iš šito taško žvelgiant, Rytų pasaulis yra ta ašis, aplink kurią sukasi pasaulis. Lietuvos ambasadorius Japonijoje Dainius Kamaitis ir kultūros atašė Gabija Žukauskienė stebėjosi pozityviu japonų požiūriu į mano projektą.
"Neregėtos Lietuvos" atidaryme dalyvavęs užsienio reikalų ministras Hirofumis Nakasonė (Hirofumi Nakasone) išbuvo daugiau kaip valandą, rėžė beveik pusės valandos kalbą su vertimais, paskui dar rado laiko pokalbiui su ambasadoriumi ir manimi, parodė šilumą ir dėmesį. Kalbant ir apie finansinę renginio pusę, "Neregėta Lietuva" labai padėjo atkreipti stambiojo verslo dėmesį. Pagrindinė parodos atidarymui reikalinga suma buvo surinkta iš dviejų ar trijų rimtų fondų. Tai didelis įdirbis ateities renginiams. Vien tiktai galerijos nuoma fantastiškai brangi - 100 tūkst. litų. Aš pats pridėjau tik 10 tūkst. litų, nes man dar paveikslai ir visi kiti dalykai apie 50-60 tūkst. atsiėjo.
Kultūros atašė G.Žukauskienė pasakojo, kad iki šiol, kiek mėgindavo kreiptis paramos renginiams, niekada nepavykdavo. O dabar, parodžius "Neregėtos Lietuvos" nuotraukas, projekto aprašymą, per pusantro mėnesio surinko visą reikalingą pinigų sumą, ir dar šiek tiek liko būsimam renginiui, 2012 m. Lietuvos ir Japonijos 90 metų diplomatinių santykių sukakties minėjimui.
Gintarė ŠATKAUSKAITĖ