ISLANDIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ BANDO GERINTI BANDITŲ SUGADINTĄ LIETUVOS ĮVAIZDĮ (Lrytas.lt, 2008 09 15)
Jei keliaudami autostopu Islandijoje, jus pavėžėjusiam vairuotojui prisipažinsite esąs iš Lietuvos, tikėtina, kad jį nejuokais išgąsdinsite. Šioje šalyje lietuviai daugiausia yra žinomi tik dėl saloje padarytų kriminalinių “laimėjimų”. Ingos Minelgaitės (26), ištekėjusios už islando ir turinčios verslo konsultacijų bendrovę bei įkūrusios Lietuvių – islandų bendruomenę, vienas tikslų – pagerinti lietuvių įvaizdį Islandijoje.
Atsvara lietuvių nusikaltėliams
Mintis suburti bendruomenę I.Minelgaitei kilo vos atvykus į Islandiją. Moteris sako buvusi šokiruota, kai šios šalies laikraščiuose išvydo gausybę pranešimų apie nusikalstamą tautiečių veiklą. Nenorėjusi patikėti, jog Islandijoje gyvena tik Lietuvos vardą teršiantys lietuviai, I.Minelgaitė nusprendė įkurti bendruomenę, kuri taptų atsvara nusikaltimus vykdantiems išeiviams.
Šią vasarą įsteigta organizacija jau vienija per 60 narių. Pasak I.Minelgaitės, kuri yra ne tik bendruomenės iniciatorė, bet ir pirmininkė, susivieniję Islandijos lietuviai žada aktyviai veikti. Bendruomenė neseniai jau pasirodė tautų festivalyje „Fest of Nations“ ir įkūrė chorą.
Nors veiklos programoje aibė tiklsų: vaikų ugdymas, integracijos projektai, tradicijų puoselėjimas, kultūriniai manai, tačiau I.Minelgaitė juos nesunkiaiapibendrina: „Suburti žmones, kurių širdyse Lietuva užiima svarbią vietą“.
Stereotipus griaus akcijomis
Dažnas lietuvis Islandijoje turi įrodinėti pažįstamiems, kad jis nėra kriminalinis nusikaltėlis. „Darbdaviai vengia įdarbinti lietuvius, nes bijo susidurti su nusikalstamomis gaujomis“, – teigė I.Minelgaitė.
Moteris taip pat nuogąstavo dėl Islandijoje gyvenančių lietuvių vaikų, kurie gali sulaukti kritikos ar pastabų vien todėl, kad yra kilę iš Lietuvos. Būtent dėl šių priežasčių bus siekiama, kad bendruomenė taptų įrankiu Islandijoje gyvenančių lietuvių įvaizdžiui gerinti.
Būtent todėl lietuvių draugija buvo pavadinta Lietuvių – islandų bendruomene: „Norime vienyti ne tik lietuvius, kuriems svarbi tėvynė, bet ir pritraukti islandų, besidominčių Lietuva. Šiandien bendruomenei jau priklauso penki islandai. Trys iš jų – šeimyniniais ryšiais susieti su Lietuva, kiti du tiesiog žavisi mūsų kultūra, papročiais, istorija, menu“, - pasakojo I.Minelgaitė.
Tikimasi, kad įsivyravusią nuomonę pavyks gerokai pakeisti per keletą metų, tam planuojamos įvairios akcijos: „Jau artimiausiu metu pradėsime organizuoti susitikimus su policijos bei Švietimo ministerijos atstovais. Stengsimės užmegzti dialogą ir įvairių institucijų atstovams parodyti, kad ne visiems savo tautiečių veiksmams pritariame“. Pašnekovė taip pat džiaugiasi, kad Islandijos oro linijų bendrovė pradėjo siūlyti savaitgalio keliones į Lietuvą. Pasak I.Minelgaitės, islandai po kelionės į Lietuvą lieka sužavėti mūsų valstybe.
Vis dėlto susibičiuliauti su islandais nėra lengva: „Islandai bus draugiški ir mielai pagelbės, pavyzdžiui, pasiklydusiam turistui, tačiau jei kalbėsime apie artimesnį ryšį, o ypač priėmimą į šeimą – padėtis visai kitokia“.
Moteris pabrėžia, kad nemokant kalbos Islandijoje įkurti verslą, gauti geresnį darbą ar tiesiog integruotis į visuomenę – beveik neįmanoma.: „Tačiau jei stengiesi išmokti kalbą ir turi humoro jausmą (šis bruožas islandams labai svarbus) – susidraugauti su islandais bus daug lengviau“.
Islandijos žiniasklaidos dėmesys
„Lietuvių – islandų bendruomenė“ susilaukė Islandijos žiniasklaidos dėmesio. „Islandams buvo įdomu sužinoti, kad jų šalyje gyvena ne tik juodadarbių lietuvių, bet gydytojų, mokytojų ir universitetų studentų“, - pasakoja I.Minelgaitė.
Darius Piraitis