Naujienos

Prie Temzės upės ir „Tate Britain“ galerijos Lietuvos ambasada įsigijo pastatą. Jame šią savaitę šeimininkauja ne kostiumuoti diplomatai, o lietuvių kūrėjai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje.Nuo birželio vidurio naujasis ambasados pastatas uždaromas ilgai truksiančio remonto. Prieš tai čia buvo įsikūrusi viena iš „RollsRoyce“ korporacijos būstinių.

Pirmoji grupinė lietuvių menininkų paroda Londone, pavadinta „Kitur. Elsewhere“, – vienintelis šių metų oficialus renginys daugiau kaip 60 milijonų litų kainavusiose patalpose.

Vyrauja fotomenininkai

„Kokios čia valstybės vėliava? Gal baskų?“ – apžiūrinėdami originalų parodos plakatą stebėjosi praeiviai anglai.

Britišką „Union Jack“ vėliavą savo paveiksle „Traukos centras“ geltonai, žaliai ir raudonai „perdažęs“ dailininkas Marijus Petrušonis – karjeros diplomatas, ambasadoje Londone triūsiantis konsuliniame skyriuje.

Parodos kuratorės Agnė Narušytė ir Lina Butkutė į „Kitur. Elsewhere“ atrinko dvidešimties jaunų menininkų darbus iš maždaug keturiasdešimties pareiškusiųjų norą dalyvauti. Parodoje vyrauja fotomenininkai.

Iš 42 eksponuojamų darbų pusę sudaro fotografų Audriaus Kazbaro, Mindaugo Komskio, Juditos Kuniskytės, Aido Nemunaičio, Olgos Onaitienės, Leono Somovo, Jovitos Valaitytės, Mildos Vasiliauskaitės, Almos Alex, Miglės Bačkovaitės ir Andriaus Jakuševo (JAKA) darbai.

Lietuviškų motyvų šiuose kūriniuose reikėtų ieškoti su didinamuoju stiklu.

Galima tvirtai teigti, kad fotografai greičiausiai ir lengviausiai prisitaikė kosmopolitiškame Londone ir sugebėjo vaizdais papasakoti apie savo būtį „kitur“.

Kūrybingų išeivių netrūksta

Bene ryškiausiai emigracijos temą parodoje gvildena dailininkė Asta Kalpokaitė savo kūrinyje „Kelionės dienoraštis: vietos ir žmonės“.

Jos piešinių serija pradedama nuo tūkstančiams emigrantų iš Lietuvos įprasto vaizdo: varginančios kelionės autobusu, kol po kelių parų kratymosi pasiekiamas ūkanotasis Albionas.

Dauguma menininkų – jaunosios kartos atstovai.

Išimtis – vidurinės kartos skulptorius Aleksandras Aleksejevas. Jis – Jungtinės Karalystės skulptorių draugijos narys, per pastaruosius penkerius metus surengęs ne vieną parodą Londone.

Būtent A.Aleksejevui dar prieš metus ir kilo mintis suburti kiek galima daugiau Didžiojoje Britanijoje gyvenančių ir kuriančių išeivių iš Lietuvos.

„Pažįstu nedaug menininkų, bet labai norėjosi sužinoti, ką daro kiti. Dabar tikrai žinome, kad kūrybingų žmonių iš Lietuvos Didžiojoje Britanijoje yra daug.

Naujoje ambasadoje bus nemažai erdvės. Panašias ekspozicijas būtų įmanoma rengti bent du kartus per metus: pavasarį ir rudenį“, – svarstė A.Aleksejevas.

Skulptorius parodoje „Kitur. Elsewhere“ rodo penkis kūrinius iš bronzos, aukso ir sidabro.

Ekrane vemia lietuvaitės

Parodoje originalumu išsiskiria jau devintus metus Londone kuriančio Vytenio Sinkevičiaus stiklo darbai: „Pagautas erdvėje“ ir „Pradžia“. Taip pat – Liutauro Griežės koliažas „Objektas 1“.

Menininkių dueto „Cooltūristės“ – Santos Prapuolenytės ir Paulinos Pukytės – vaizdo instaliacija „Didysis Penetratorius“ ir šokiruoja, ir verčia susimąstyti.

Ekrane kelias minutes regime vemiančias lietuvaites.

Ir ne bet kur: didžiausios pasaulyje šiuolaikinio meno galerijos „Tate Modern“, kur nemažai erdvės skirta Jurgiui Mačiūnui ir jo „Fluxus“, milžiniško kamino šešėlyje.

Tokia instaliacija sukelia pačių įvairiausių minčių. Kad ir tokią: tą išvemtą balutę turbūt išvalė ne kas kitas, o kuris nors mūsų likimo brolis ar sesuo iš Lietuvos. Kuo ne gyvenimiškasis „Fluxus“?!

* * *

Suburti išeivių kūrėjus – tikras iššūkis

Agnė Narušytė ir Lina Butkutė, parodos kuratorės

„Parodos idėja kilo Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems, dirbantiems ir studijuojantiems Lietuvos menininkams.

Tačiau meno žmonės linkę bendrauti mažomis grupelėmis. Todėl suburti juos į vieną grupę buvo tikras iššūkis. Ambasada mums pasakė: „Duodame patalpas. Darykite, ką norite“.

Dėl parodos pavadinimo ginčų nebuvo – „Kitur. Elsewhere“ nurodo ir vietą, ir idėją. Į Didžiąją Britaniją emigravę Lietuvos menininkai yra ir geografiškai, ir savo mintimis kitur, ne Lietuvoje.

Buvimą kitur apibūdina ne tik apčiuopiami dalykai – vietos spalvos, charakteris, personažai, vaizdai, receptai, įvykiai ir papročiai, bet ir neakivaizdus trūkumas tos vietos, kuri buvo palikta.

Tas trūkumas ar nebuvimas veikia savivoką – mūsų tapatybė taip pat paini, kartais dvilypė, kartais nejaukiai įsikūrusi, netgi slepiama“.

Vytas Rudavičius, LR korespondentas Londone