Naujienos

SĖKMĖ. Vilnius atsilaikė prieš didžiųjų ES šalių spaudimą Europos Sąjungos lyderiai šiandien nenudžiugins Rusijos. Atkaklios Lietuvos diplomatijos vadovų dėka Briuselis neskubės derėtis dėl naujų santykių su Rusija gairių. Vakar Liuksemburge posėdžiavę Bendrijos užsienio reikalų ministrai nesugebėjo susitarti dėl mandato pradėti derybas dėl naujos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties su Rusija.

Laikinos aklavietės kaltininkė – Lietuva, kurią Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas vaizdžiai pavadino „galvos skausmu“.

Vilnius dar prieš vakar vykusį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą leido suprasti, kad nėra patenkintas siūlomu derybų mandato tekstu ir jam priešinsis.

Aukštas mūsų šalies diplomatas „Lietuvos rytui“ vakar pareiškė: „Spaudimui atsispyrėme. Bene pirmąkart Lietuva atsilaikė iki pat pabaigos. Tai – didžiulis laimėjimas“.

Didieji skubėjo

Daugelis ES valstybių tiesiog nekantravo, norėdamos kuo greičiau pradėti ir politiškai, ir ekonomiškai svarbias derybas dėl naujos sutarties su Rusija.

Itin aršus Lietuvos priešinimasis šalims partnerėms, ypač Vakarų Europoje, buvo netikėtas. ES šalys suinteresuotos sklandžia derybų su Rusija pradžia, nes su Maskva susitarti nepavyksta jau nuo 2006 metų lapkričio.

Tad Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas į Liuksemburgą vyko kaip į pirtį. Vilnius žinojo, kad dauguma ES šalių Lietuvos reikalavimus pasitiks nepatenkintos ir kalbins jų atsižadėti.

Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministras Jimas Murphy tikino, kad „mandatu būtina kuo greičiau įtvirtinti pastaraisiais mėnesiais matomą mūsų vienybę santykiuose su Rusija“.

„Bus deramasi dėl labai svarbių dalykų, – kolegai antrino ispanas Diego Lopezas Garrido. – Derybos bus ilgos, todėl jas svarbu pradėti kuo greičiau“.

Išgirdo reikalavimus

Vilnius iš anksto leido suprasti, kad į derybų mandatą turėtų būti įtrauktos keturios Lietuvai svarbios deklaracijos. Jos susijusios su Maskvos nutrauktu naftos tiekimu naftotiekiu „Družba“, energetiniu saugumu, teisiniu bendradarbiavimu ir įšaldytais tarptautiniais konfliktais.

Diplomatinių šaltinių teigimu, Lietuvos reikalavimai buvo jei ne suprasti, tai bent jau išgirsti.

„Vien sėkmingai iškėlę savo reikalavimus šventėme pergalę viešųjų ryšių atžvilgiu. Dabar mes neturime ko prarasti – laikas mūsų pusėje“, – sakė aukštas Lietuvos diplomatas.

Pašnekovo tvirtinimu, daug reiškė vien tai, kad ES šiuo metu pirmininkaujanti Slovėnija susitikime nurodė apvarstyti Lietuvos keliamus reikalavimus.

Per vakarykštį posėdį P.Vaitiekūnas dar kartą pabrėžė Lietuvos poziciją ir pakartojo, kad ligšiolinis mandato tekstas Vilniui yra nepriimtinas.

„Trumpiau tariant, ministras tiesiog išaiškino, kodėl mes norime daugiau diskusijų“, – teigė „Lietuvos ryto“ šaltinis.

Laukiama svečių Lietuvoje

Tad po karštų ginčų ES ministrams liko tik sutarti, kad derybų su Rusija pradžios klausimu teks diskutuoti dar kartą.

„Mes laukėme kompromisinių pasiūlymų, tačiau jų nebuvo. Tiesiog išseko galimybės, tad lieka laukti kito karto, – „Lietuvos rytui“ teigė diplomatas. – O kitą kartą, matyt, diskusijas stebės jau nauji veidai naujoje Rusijos vyriausybėje“.

Briuselyje tikimasi, kad ES pavyks susitarti iki numatomos derybų dėl naujos sutarties su Rusija pradžios birželio pabaigoje. Tačiau kai kurias ES šalis erzina tariamas lėtapėdiškumas.

„Buvo šansų, kad sutarsime. Bet dabar jie menki, nors visi, išskyrus lietuvius, mano, kad pastarųjų reikalavimai jau yra įtraukti į mandato tekstą“, – kalbėjo Bulgarijos užsienio reikalų ministras Ivailo Kalfinas.

Derėtis su lietuviais dabar Vilniuje laukiama ES pirmininkaujančios Slovėnijos atstovų.

* * *

Karšti ginčai – ir dėl Serbijos

ES šalių užsienio reikalų ministrai vakar karštai diskutavo ir apie būsimus Bendrijos santykius su Serbija.

Po ilgų derybų ES lyderiams galiausiai pavyko įtikinti Belgiją ir Nyderlandus nebeprieštarauti pakto dėl glaudesnių ryšių su Serbija pasirašymui.

ES valstybės vakar popiet pasirašė Stabilizavimo ir asociacijos susitarimą su Belgradu. Tai yra pirmasis žingsnis Serbijos narystės ES link.

Skubėti pasirašyti šį susitarimą iš dalies buvo siekiama norint padėti proeuropietiškoms Serbijos partijoms prieš kitą mėnesį vyksiančius visuotinius rinkimus. Šioje Balkanų šalyje pastaruoju metu suaktyvėjo nacionalistai, nirštantys dėl daugelio ES šalių priimto sprendimo pripažinti nuo Serbijos atsiskyrusį Kosovą.

Vis dėlto Bendrija ilgai vargo, kol įtikino dėl Serbijos abejojusias Belgiją ir Nyderlandus.

Šių šalių vyriausybės tvirtina, kad Belgradas nesistengia padėti tarptautinei bendruomenei sulaikyti buvusio Bosnijos serbų generolo Ratko Mladičiaus. Jį turi teisti Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolas Hagoje.

Tad Belgijos ir Nyderlandų užsispyrimas Serbijai kainavo papildomą sąlygą. ES šalys sutartį ratifikuos tik tuomet, kai Briuselis oficialiai pareikš, kad Belgradas visapusiškai bendradarbiauja siekiant nubausti karo nusikaltėlius.

Gintaras Radauskas, "Lietuvos ryto" apžvalgininkas