Naujienos

Nors šiuo metu visos žmonijos dėmesio centre – jos didenybė olimpiada, pasaulis stebėjo ir tai, kaip mažos šalies diplomatas ryžtingai gynė rusų okupuojamos Gruzijos laisvę ir orumą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas pačiomis pirmosiomis Gruzijos ir Rusijos konflikto dienomis išvyko į šį karštą tašką, bandydamas suvokti bei perduoti kitų šalių diplomatams, kas ten vyksta. Jis drąsiai visam pasauliui įvardijo tikruosius Rusijos kėslus – agresiją prieš Gruziją, prieš demokratiškai išrinktą prezidentą, nenorą, kad ši šalis, kaip ir Lietuva, taptų laisva, nepriklausoma, būtų NATO ir ES narė.

Gruzinai nenori karo
Pasakodamas apie save patį bei kelionę, P.Vaitiekūnas buvo gerokai santūresnis – nė vieno nereikalingo žodžio spaudai. Ir jei ne kolegos žurnalistai, mes taip ir būtume nesužinoję tokių „smulkmenų“, kaip, pavyzdžiui, kokiu būdu diplomatai saugojosi „netyčinių“ rusų kulkų (vilkėjo neperšaunamas liemenes), kaip į šią šventą misiją juos išlydėjo šeimos…
Skaitytojams, praleidusiems pačią pradžią – dėl ko įsiliepsnojo konfl iktas, atsakysime Gruzijos ambasados patarėjo G.Kerdikošvilio žodžiais: „Tai nėra karas tarp Gruzijos ir Pietų Osetijos – mus sieja bendra ilgaamžė istorija, mūsų šeimose daug osetinų. Mes esam vieninga tauta ir jokių konfliktų tarp mūsų nebuvo. Tiesiog Pietų Osetijoje labai didelė Rusijos įtaka. Turime dokumentus, kuriuose nurodytos separatistiniam režimui vadovaujančių asmenų pavardės: J.Morozovas, M.Minzajevas, A.Barankevičius, B.Atujevas… Jie – Rusijos piliečiai, o dabar – Pietų Osetijos ministrai, valdininkai, gaunantys nurodymus iš Rusijos. To jie netgi neslepia. Mes nenorime karo, tačiau tai, kas vyksta, yra puikiai inicijuota provokacija, kuri specialiai pradėta vykdyti olimpiados metu…“

Posėdis įvyko Lietuvos iniciatyva
Nors šiuo metu žmonijos dėmesį iš tiesų atitraukia olimpiada, pasaulis akylai stebėjo ir Lietuvos iniciatyva Briuselyje vykusį ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdį. Jame buvo svarstomas Gruzijos klausimas. „Ryžtingiau remkime okupuojamą Gruziją!“ – skandavo ne tik lietuviai, bet ir kitų šalių piliečiai, išėję į gatves palaikyti gruzinų tautos.
„Ar didžiosios valstybės buvo pakankamai aktyvios posėdyje? – paklausiau užsienio reikalų ministro. „Buvo svarstomos galimybės nedelsiant siųsti stebėtojus į konflikto regioną, vadinasi, aktyvumas didėja, – pasakė ministras. – Be to, nors Kaukazo konfl iktas ES šalių yra vertinamas iš dalies skirtingai, teigiama yra tai, jog ES diplomatijos vadovai įvardijo konfl iktuojančias šalis – Rusiją ir Gruziją. Tarybos išvadose pažymima, kad konfl ikto sprendimas turi remtis suvereniteto, nepriklausomybės ir teritorinio integralumo principais, kurie yra iškelti Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų“.
Čia ministras priminė svarbų faktą, jog Gruzijos teritorijos vientisumas yra pripažintas tarptautinės bendruomenės, įskaitant ir Rusiją. Dar kas labai svarbu – ES užsienio reikalų ministrų taryba posėdžio metu buvo vieninga. Žinoma, tolesnius įvykius lems ne deklaracijos, bet politinė valia ir konkretūs veiksmai, kurių imsis Gruzija. Taip pat ES diplomatijos vadovai nusprendė, kad rugsėjo mėnesį vyksiančiame neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime (Gymnich) bus svarstoma, kaip šis konfl iktas atsilieps tolesniems ES ir Rusijos santykiams ir kokius svertus turi ES, kad priverstų Rusiją laikytis tarptautinių susitarimų.

Svarbu – nepalikti Gruzijos vienos
P.Vaitiekūnas – bene vienintelis diplomatas, ilgiausiai stebėjęs įvykius rusų bombarduojamose teritorijose. Išties, kas geriau gali palaikyti ir užjausti gruzinus, jei ne mes, lietuviai, be žodžių suprantantys rusiškojo scenarijaus variantus? Gruzijoje ministras susitiko su Gruzijos prezidentu, užsienio reikalų ministre, ES specialiuoju atstovu Pietų Kaukazui, Prancūzijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrais. Telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretore Kandoliza Rais ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju C.Bisogniero. „Mano kelionės į Gruziją tikslas – išreikšti solidarumą ir paramą Gruzijai, suformuluoti ir perduoti kolegoms, ES ministrams kuo tikslesnį politinį vaizdą bei faktus, ieškoti išeities, kaip išeiti iš konflikto. Taip pat mobilizuoti diplomatines priemones. Tarptautinės bendruomenės dėmesys yra itin svarbus.“
Beje, šiandien daugelis žmonių svarsto, ką reiškia Rusijos valdžios atstovų grasinimai atsilyginti Lietuvai ir kitoms šalims, parėmusioms Gruziją. Gal Maskvos tikslai – plėsti konfl iktą į ES ir NATO šalis? Šį klausimą kėlė ir Prezidentas V.Adamkus, sugrįžęs iš Gruzijos. P.Vaitiekūnas, ketvirtadienį susitikęs su šalies vadovu, nuogąstavo dėl to paties. Todėl, jo nuomone, Rusijos karinė agresija prieš Gruziją neturi likti neįvertinta, – kitaip Rusijai gali kilti noras panašius veiksmus pakartoti prieš kitas šalis. Lietuvos misija, anot P.Vaitiekūno, – padėti formuoti ES ir NATO pozicijas konfl ikto atžvilgiu. O svarbiausia – nepalikti Gruzijos vienos, palaikyti jos laisvės siekius.

Kuo galime prisidėti
Paklaustas apie karo Gruzijoje pasekmes, ministras pasitelkė į pagalbą Jungtinių Tautų, Gruzijos ekstremalių situacijų valdymo departamento duomenis. Nuo karo veiksmų Pietų Osetijoje pradžios Gruzijoje be namų liko apie 100 tūkst. žmonių, per konfl ikto dienas žuvo 150 žmonių, 2 tūkst. sužeistų. Šie duomenys dar tikslinami.
Šiuo metu Užsienio reikalų ministerija koordinuoja ir organizuoja humanitarinės pagalbos teikimą Gruzijai. Labiausiai šaliai reikia maisto, drabužių, miegmaišių, sudedamųjų lovų, patalynės. Nuo rugpjūčio 11 dienos į Gruziją jau nugabentos kelios humanitarinės pagalbos siuntos – tvarsčiai, priešuždegiminiai vaistai, kraujo produktai, taip pat maisto daviniai, palapinės bei miegmaišiai.

Ministras nesitraukė nė per žingsnį
Georgijus Kerdikošvilis, Gruzijos ambasados patarėjas:
Pirmoji šalis, stojusi greta mūsų, – Lietuva. P.Vaitiekūnas kaip išvyko į Gruziją pirmąją konflikto dieną, taip ir nesitraukė nė per žingsnį. Ir Prezidentui Valdui Adamkui ačiū. Deja, didžiosios šalys juda per lėtai. Posakis „maja chata s kraju“ (mano troba kraštinė) veikia ardomai, tai reiškia, kad Gruzijos iš viso neliks. Rusai mato, jog jokios aiškios pasaulio reakcijos nėra, vien tik rezoliucijos.
Ilgai neturėjau žinių apie savo šeimą, gyvenančią netoli Gorio. Dabar jau ramiau, jie saugioje vietoje. Baisu, kad bombarduojamuose taškuose daug taikių gyventojų, kurie niekur negali išvykti. O aplink tokie dalykai... Naršo ginkluoti žmonės. Ir ko jie tik neišdarinėja... Tvyro baimė, panika. Jokios policijos, jokios teisės.
Į Gruzijos ambasadą Lietuvoje ateina daug žmonių, kurie sako: štai mano namai, tegu atvyksta žmonės iš Gruzijos... Bet aš tikiu, kad tas košmaras pasibaigs, skausmas praeis. Diplomatinė kova? Kokia rusų diplomatija? Jų diplomatija – ginklas, mažų tautų naikinimas.

Metas keisti ES užsienio politiką
Vytautas Radžvilas, politologas:
Rusijos agresijos prieš Gruziją metu Lietuva elgiasi drąsiai ir garbingai. Tačiau šių pastangų efektas ribotas. Mat Vakarų Europos valstybės, pirmiausia Vokietija ir Prancūzija, žaidžia trumparegiškus geopolitinius žaidimus, kurių kaina gali būti didžiulė. Konfliktas išryškino tai, jog atėjo metas iš esmės keisti ES užsienio politiką. Situacija primena praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį, kai riboti Vakarų valstybių vadovai prekiavo mažų valstybių suverenitetu. Dabartinė politika stumia visą žemyną į katastrofą, ir kada įvyks didysis sprogimas, yra tik laiko klausimas. Mes taptume vieni iš pirmųjų tokios politikos aukų, ir kažin ar ES neapsiribotų keliomis protesto notomis?
Tai, kas vyksta pasaulyje, yra du dešimtmečius trukusio apsimetinėjimo, neva, nieko nevyksta, rezultatas. Įtakingi JAV leidiniai jau pripažįsta, kad Dž.Bušas ir K.Rais netoliaregiški politikai. Vertindami Rusiją, jie padarė šiurkščių klaidų, dėl kurių turėtų pasitraukti.
Gruzijos išsigelbėjimas yra tas, jog JAV suvokia: kritus Gruzijai, Vakarai būtų išstumti iš geopolitiškai ir kitais atžvilgiais svarbaus Pietų Kaukazo. Dž.Bušo kalboje pasigirdo atviras ultimatumas: kraštutiniu atveju Amerika gins Gruziją ginkluota jėga. Tačiau Vakarų diplomatijos esmė ta, kad NATO suinteresuota bendrauti su Rusija. Todėl Rusijai, kuri vos nepasiekė savo pradinio tikslo – vos nenuvertė Gruzijos prezidento, dabar suteikta galimybė atsitraukt beveik neprarandant veido.

Virginija Barštytė, VL žurnalistė