Naujienos

Kur pradėjote studijuoti? Kokią specialybę pasirinkote? 1986 metais pradėjau teisės studijas Vilniaus universitete. Visuomet domėjausi istorija, politine filosofija, Alexio de Tocqueville‘io raštais. Buvo įdomu, kas per darinys yra valstybė, kaip ji funkcionuoja, kokia jos prigimtis, santykis su teise ir visuomene. Tai ir nulėmė mano sprendimą studijuoti teisę.

Kaip sekėsi studijuoti? Ar buvote geras studentas?

Buvo visko – ir paišdykaudavom. Tačiau pirmiausia buvau smalsus, iš tiesų domėjausi studijuojama sritimi, stengiausi iš studijų pasiimti kuo daugiau.

Buvote vienas iš Vilniaus universiteto Studentų sąjungos (VU SS) steigėjų 1989 m. reorganizuojant Vilniaus universiteto Studentų profsąjungą. Ar galėtumėte plačiau apie tai papasakoti?

Tuo metu absoliučią daugumą Lietuvos gyventojų jau buvo pasiekusi Laisvės Sąjūdžio dvasia, ji sklandė ir universitete. Pradėjome svajoti apie tikrą studentų savivaldą. Be to, man, kaip ir daugeliui studentų, rūpėjo pakeisti tuometinę aukštųjų mokyklų absolventų priverstinio skyrimo į darbą ir trejų metų privalomo atidirbimo pagal paskyrimą sistemą. To siekti buvo galima tik pertvarkius atstovavimo studentams struktūrą. Norėjome, kad studentų interesams iš tiesų būtų atstovaujama. Todėl siekėme, kad studentams atstovautų ne komjaunimas ar tuometinė Studentų profsąjunga, kuri labai priklausė nuo aukštesnės valdžios. Buvome įsitikinę, kad tai daryti  turi nuo universiteto administracijos atskirtos studentų atstovybės.

Taigi 1989 metais balandį Vilniaus universitete buvo surengtas Lietuvos studentų forumas, kurio metu nutarta įkurti Lietuvos studentų Koordinacinę tarybą, kuri rūpintųsi Lietuvos studentų asociacijos steigimu ir kitais aktualiais studentams klausimais. Aš tapau šios Tarybos vicepirmininku.

Žinoma, pradžia buvo sunki, tačiau susiklosčiusi palanki tarptautinė situacija, didžiulis noras turėti tikrą studentų savivaldą, patiems tvarkytis reikalus, atkaklumas ir tikėjimas tuo, ką darome, padėjo pasiekti tikslą.

Ar labai pasikeitė VU SS veikla nuo Vilniaus universiteto Studentų profsąjungos?

Svarbiausias pokytis buvo tai, kad naujoji studentų atstovybė buvo atskirta nuo universiteto administracijos ir ėmė spręsti studentams iš tiesų aktualius klausimus.

Kaip į VU SS reagavo studentai? Kaip VU vadovybė?

Studentai stebėjosi, džiaugėsi ir didžiavosi tuo, kad ši permaina buvo pasiekta pačių studentų jėgomis, kad įvyko tai, ko niekas nesitikėjo įvyksiant. Universiteto vadovybė turėjo susitaikyti su nauja padėtimi ir pakeisti požiūrį į studentus, atsižvelgti į jų reikalavimus.

Kokia buvo pagrindinė VU SS veikla?

Kurdami VU SS siekėme tiesiogiai atstovauti studentų interesams. Pirmiausia buvo imtasi dar Koordinacinės tarybos iškeltų reikalavimų panaikinti privalomą skyrimą į darbą, karines katedras universitetuose, platinta aktuali studentams informacija, siekta įtvirtinti studentiškų nuolaidų sistemą.

Vėliau teisės studijas iškeitėte į politikos? Kodėl?

Baigęs teisės studijas svarsčiau apie galimybę kandidato disertaciją rašyti Maskvoje, M.Lomonosovo universitete, net buvau ten nuvykęs. Tačiau man nepatiko tuometinė politinė miesto dvasia ir atsisakiau šios minties. Tad politikos mokslų studijas Norvegijos Oslo universitete ir tarptautinės ekonomikos ir politikos mokslų studijas Danijos Orhuso universitete galėčiau pavadinti likimo dovana – stipendiją Oslo universitete man pasiūlė vienas norvegų profesorius, atvykęs į Vilniaus universitetą. Tai buvo viena pirmųjų progų Lietuvos studentams įgyti visai kitokios patirties užsienio (už SSRS ribų) universitete, tad nedvejodamas sutikau. Be to, politikos mokslai ir teisė – labai susijusios sritys. Štai, pavyzdžiui, diplomatija – tai tarpvalstybiniai santykiai, reguliuojami tarptautinėmis sutartimis ir dvišaliais susitarimais.

Ar lengvai išvykote iš Lietuvos, prisimenant, kad tuo metu dar tik pradėjo atsiverti keliai į nesovietines valstybes? Kaip kiti studentai žiūrėjo į atvykusiuosius iš buvusiosios Sovietų sąjungos?

Kaip jau sakiau, buvome vieni iš pirmųjų. Tokių galimybių, kurias šiandien turi Lietuvos studentai, tada neturėjome – užsienyje studijuojančių lietuvių buvo nedaug, todėl mes, studentai iš SSRS, buvome įdomūs vakariečiams. Ypač domėtasi Lietuva – tuo metu ji asocijavosi su kovomis už laisvę ir nepriklausomybę.

Ar užsienyje mokymo metodai labai skyrėsi nuo mokymo metodų Lietuvoje?

Žinoma, mokymo metodai skyrėsi. Visai kitoks – kolegiškas –  buvo studento ir dėstytojo santykis, studentams suteikiama daugiau laisvės, auditorijose vykdavo atviros diskusijos.

Kodėl po studijų užsienyje grįžote atgal į Lietuvą, o nepasilikote gyventi ir dirbti svetimoje, bet ekonomiškai labiau išsivysčiusioje šalyje?

Studijas užsienyje pasirinkau tam, kad galėčiau tobulėti – įgyti žinių, kurios tuo metu nebuvo prieinamos Lietuvoje, pasisemti patirties, pažinti kitokią kultūrą, mentalitetą ir tradicijas. Įgytas žinias norėjau panaudoti Lietuvos, šalies, kurioje gimiau ir užaugau, labui.

Labiau patiko mokytis teisę, politiką ar tarptautinę ekonomiką?

Įdomios buvo ir teisės, ir politikos mokslų, ir tarptautinės ekonomikos studijos. Visos šios disciplinos tarpusavyje susijusios, tad šios studijos vienos kitas papildė.

Ar studijų metais dažnai knygas keisdavote į vakarėlius?

Būdavo ir vakarėlių, bet stengdavausi laiką planuoti taip, kad nenukentėtų mokslai.

Kuo užsiimate šiuo metu? Ar savo darbe pavyko praktiškai pritaikyti universitete įgytas žinias?

Šiuo metu vadovauju Užsienio reikalų ministerijai. Dirbant diplomatinį darbą  svarbus yra visapusiškas politinių, ekonominių, kultūrinių santykių ir savo valstybės vietos tarptautinėje arenoje suvokimas, taigi, atstovaudamas savo valstybei, kasdieną susiduriu su klausimais, kuriuos sprendžiant studijų metais įgytos teisės, politikos mokslų ir ekonomikos žinios yra itin vertingos.

Vis dėlto, kad galėtum atsakyti į visus naujus šiandieninio dinamiško pasaulio iššūkius, svarbu būti lanksčiam, nuolatos pildyti universitete įgytų žinių bagažą, gebėti mokytis visą gyvenimą, pritaikyti ne tik universitete, bet ir praktikoje įgytas žinias ir patirtį.

Buvote paskirtas Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikai ir ambasadoriumi Londone. Taigi kurioje šalyje, D. Britanijoje ar JAV, dirbti Jums buvo lengviau? Kur patiko labiau?

Negalėčiau pasakyti, kad kažkur dirbti buvo lengviau ar sunkiau. Žinoma, darbas JAV ir D. Britanijoje skyrėsi. Pirmiausia todėl, kad ambasada savo veiklos tikslus ir uždavinius nustato vadovaudamasi Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nustatyta darbotvarke. Kadangi JAV dirbau 2001 – 2006 metais, kai Lietuva integravosi į NATO ir Europos Sąjungą, tuo metu daug dėmesio ir jėgų buvo skiriama pastangoms užtikrinti amerikiečių palaikymą mūsų narystei NATO.  Tai buvo daugiau politinio pobūdžio darbas.  JAV taip pat kėlėme uždavinį paskatinti jaunąją kartą iššsaugoti vyresniosios kartos dvasinį ir materialinį palikimą.

Didžiojoje Britanijoje iki narystės ES mes neturėjome tokios gausios, gerai organizuotos lietuvių bendruomenės kaip JAV. Iš karto po įstojimo į ES susidūrėme su nauju fenomenu, kai į vieną šalį emigravo 150 tūkstančių lietuvių. Todėl ypač aktualūs buvo Lietuvos piliečių rūpesčiai, susiję su naujo paso, vaiko gimimo liudijimo išdavimu, kitais konsuliniais klausimais. Žinoma, čia, kaip ir bet kokioje kitoje šalyje, taip pat labai svarbus ambasados uždavinys yra puoselėti lietuvybę, skatinti bendruomeninį gyvenimą ir organizavimąsi pagal įvairius interesus, išlaikant lietuviškumo pradą.

Taigi nors darbo JAV ir D. Britanijoje pobūdis šiek tiek skyrėsi, tačiau buvo vienodai intensyvus, svarbus ir reikalingas. Labiausiai džiugina tai, kad  tiek JAV, tiek D. Britanijoje gyvenantys lietuviai išlieka Lietuvos valstybės patriotais ir stengiasi išlaikyti lietuvybę užsienyje.

Kurioje šalyje, JAV ar D. Britanijoje, Jūsų nuomone mūsų šalies studentams, kurie norėtų pasimokyti užsienyje, geriau studijuoti?

Tiek JAV, tiek D. Britanija yra neginčijamos aukštojo mokslo lyderės.  Tiesa, įstojus į ES, lietuviai studentai D. Britanijoje turi lygias teises su britų studentais. Todėl pradėti studijas D. Britanijos universitete šiuo atžvilgiu yra paprasčiau. Svarbu, kad baigęs mokslus svetur, studentas grįžtų ir įgytas žinias pritaikytų jau Lietuvoje. Tiek JAV, tiek D. Britanijoje įgytos vakarietiškos tradicijos ir patirtis tik praturtintų mūsų šalį.

Šiuo metu Lietuvos studentams labai rūpimas klausimas yra „Aukštojo mokslo reforma“. Ką apie ją manote?

 Labai svarbu ryžtingai vykdyti efektyvią aukštojo mokslo reformą, kuri jaunuosius mokslininkus skatintų likti dirbti savo šalyje. Reforma turėtų padėti užtikrinti aukštųjų mokyklų konkurenciją ir padidinti gabių studentų susidomėjimą studijomis Lietuvoje. Tik tada, kai ši reforma bus sėkmingai įgyvendinta, Lietuva galės laimėti ir globalioje ekonomikoje.

Taip pat manau, kad laikas ir Lietuvoje pradėti kurti stipendijų (studentams, profesūrai ir mokslininkams) fondus. Per tokius fondus verslas galėtų investuoti į tolesnį ilgalaikį ir skaidrų mokslo finansavimą. Tai ypač svarbu, norint pagerinti studijų Lietuvos universitetuose kokybę, pritraukti žymius užsienio mokslininkus, rengti specialistus, garsinančius universiteto ir Lietuvos vardą pasaulyje.

Patarimas, palinkėjimas ar tiesiog komentaras jaunajai Vilniaus universiteto kartai.

Lietuvoje gerėja sąlygos jaunimui mokytis ir dirbti. Raginu neišvažiuoti iš Lietuvos ir savo ateitį kurti čia. Bet koks tikslas yra pasiekiamas, jeigu norima, tikima ir nuosekliai dirbama.

Rūta Abramavičiūtė