Naujienos

Londone surengta konferencija “Tarp Senojo ir Naujojo pasaulio”, buvo skirta Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos (DBLS) 60-mečiui. Dalyvavo daugiau nei 80 asmenų. Konferenciją atidarė Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vygandas Ušackas.

Lietuva išgyveno tris emigracijos bangas: iki Pirmojo pasaulinio karo (1914 m.) iš šalies išvyko net apie 25 proc. gyventojų, antroji emigracijos banga susijusi su Antruoju pasauliniu karu ir Lietuvos okupacija, trečioji, deja, tebevyksta ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Lietuviai yra pelnę emigrantų tautos vardą.
“Kokia dabartinės emigrantų bangos misija Jungtinėje Karalystėje bei pasaulyje?” - tokį klausimą konferencijos dalyviams, bendruomenės senjorams bei jaunimui uždavė svečias, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvių išeivijos instituto profesorius Egidijus Aleksandravičius. Pranešime “Diaspora ir gimtinė: su laisve ar be jos” profesorius teigė, kad ankstesniajai, pokario išeivių bangai buvo savaime suprantama nemažą dalį, neretai apie 20 proc., savo uždarbio skirti kultūrinei visuomeninei emigrantų veiklai: knygų ar spaudos leidybai. Išeiviai turėjo tikslą prisidėti prie Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo, tautiškumo, kalbos išlaikymo. Šalis buvo nelaisva ir, atrodė, jeigu išeiviai nepalaikys lietuvybės, ji gali visai išnykti. Tai, kad gimtoji Lietuva buvo okupuota, emigrantų gyvenimui suteikė aiškią ir prasmingą misiją. Jie kvietė žmones burtis, dalyvauti organizacijų veikloje, taip išlaikyti tautiškumą, atrasti bendrumą su kitais panašaus likimo tautiečiais.
To paties instituto mokslų daktarė Daiva Dapkutė pateikė apžvalgą “Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos priešistorė: lietuviai Didžiojoje Britanijoje iki Antrojo pasaulinio karo”. Tyrimai rodo, kad iki Pirmojo pasaulinio karo iš Lietuvos į užsienį išvyko apie 25 proc. jos gyventojų. Apie pusę emigrantų, bėgusių nuo skurdo, buvo neraštingi, jų tautinis sąmoningumas tebuvo menkas. Prireikė nemažai pastangų, šviečiamojo darbo, raginimų, kol lietuviai tapo organizuotesni, pradėjo kurti lietuviškas bažnyčias, įvairias organizacijas.
Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos senbuvis Romas Klinka papasakojo apie DBLS kūrimą bei raidą, tai atskleisdamas per savo šeimos istoriją.
Temą, ką lietuviams davė Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, gvildeno Londono universiteto doktorantė Violeta Parutis. Anot pranešėjos, privilegijų ne tiek jau daug - legalumas, o iššūkių begalė: socialiniai, kultūriniai, ekonominiai dalykai.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus pavaduotoja Vida Bagdonavičienė sakė: “Kokios bebūtų draugijos ar bendrijos, jos turėtų vienytis, nes visus jungia lietuvių kalba, bendra kultūra”.
Po pranešimų vyko diskusijos. Pagrindinė tema: kodėl mes čia? Anot ambasadoriaus V. Ušacko, svarbiausia ambasados misija - teikti kiek įmanoma geresnes konsulines paslaugas, ginti piliečių teises, padėti puoselėti lietuvybę, auklėti sąmoningus piliečius, kurie ne tik keiktų valdžią, bet ir aktyviai dalyvautų ją renkant.
Įdomių minčių pateikė istorijos profesorius E. Aleksandravičius. Pasak jo, matyt, iš tiesų reikia kažką prarasti, kad atrastume save pasaulyje iš naujo. “Lietuvą vis dar galime keisti”, - teigė profesorius.
Pasibaigus konferencijai ambasadorius V. Ušackas pakvietė visus dalyvius į priėmimą Lietuvos ambasadoje.
Antanas KRUPAVIČIUS