Naujienos

Galvą keliantį ekonominį nacionalizmą, pasireiškiantį tokiomis protekcionistinėmis priemonėmis kaip muitų ir kitų apribojimų įvedimas, Lietuva bandys įveikti ryžtinga eksporto skatinimo programa. „Nors pasaulio bendruomenė ir priešinasi, protekcionizmas stiprėja. Krizės akivaizdoje apie muitų padidinimą jau pranešė Argentina, Brazilija, Rusija. Beveik neabejojama, kad šiuo blogu pavyzdžiu paseks ir kitos valstybės“, – įspėja Deividas Matulionis, Užsienio reikalų ministerijos (URM) valstybės sekretorius.

Besivystančioms šalims skelbiant apie muitų įvedimą, Vakarų valstybės, prisidengdamos tokiais kilniais dalykais kaip vartotojų sveikata ar aplinkosauga, įveda sertifikatus, reikalauja kitų papildomų dokumentų ir taip varžo prekybą.

„Vienas iš pavyzdžių – JAV. Yra grasinama, kad privalu skenuoti visus be išimties į JAV įvežamus konteinerius ir tai daryti reikia išsiuntimo uoste. O tai reiškia dešimčių kilometrų geležinkelio kamščius uosto prieigose ir yra beveik neįgyvendinama“, – sako Albinas Zananavičius, URM Prekybos politikos departamento direktorius.

Arba reikalavimas, kad medienos gaminius lydėtų sertifikatai su lotyniškais medžių, iš kurių pagamintos prekės, pavadinimai. Taip neva kovojama su nelegaliais kirtimais.

„Šalys nesibodi įvairiausių apribojimų, kad tik apsaugotų savo verslą“, – pabrėžia p. Zananavičius.

Lietuvai tai labai aktualu, kadangi net  40% užsienio prekybos apimties tenka trečiosioms šalims – pagal šį skaičių Lietuva yra ES lyderė.

Subsidija draudimui

Todėl šiuo metu Ūkio ministerijos rengiama Eksporto skatinimo programa bus orientuota į eksporto į trečiąsias šalis draudimą. Kiek ji bus naudinga verslui, priklausys nuo skiriamo finansavimo.

„Viena iš siūlomų naujienų – eksporto paskolų draudimas „Euler Hermes“ ir „Coface Lietuva“. Numatome teikti subsidijas draudimo įmokų daliai, kurias moka įmonės. Tokia subsidija galėtų siekti nuo 50 iki 75% įmokos“, – aiškina Gediminas Rainys, Ūkio ministerijos sekretorius.

Jeigu tam bus pritarta, žadama pritaikyti paprastą principą: įmonė pasirašo prekinio draudimo sutartį, pateikia draudimo polisą Ūkio ministerijai, o ši dalį įmokos jai grąžina.

Be to, siūloma sudaryti galimybę pradedantiesiems verslininkams nemokamai savaitę ar dvi „pasistažuoti“ pas patyrusius eksportuotojus, kad šie pasidalintų praktinėmis žiniomis.

Numatytas ir Lietuvos išeivijos verslininkų turimų ryšių naudojimas eksportui skatinti. Šis žingsnis jau spėjo pasiteisinti pritraukiant investicijas į Lietuvą, kai gerai vertinamas specialistas, dirbantis užsienyje, įrodo verslo savininkui, kad jam būtina atidaryti atstovybę Lietuvoje.

Paprasčiau

 „Kiek teiksime paramos verslo misijoms, dalyvavimui parodose ar mugėse – priklausys nuo to, kiek bus skirta pinigų“, – pabrėžia p. Rainys.

Nors tokios priemonės kaip dalyvavimas specializuotose verslo parodose ar įmonių prezentacijos, pasak komercijos atašė, labai  veiksmingos.

„Reikėtų daugiau regioninių misijų. Manau, kad būtina skatinti regioninį  bendradarbiavimą, kai apskrities viršininkas susitinka su srities gubernatoriumi ir kai susitinka abiejų šalių verslininkų delegacijos. Taip lengviausia rasti patikimų partnerių ir eksporto nišą“, – nurodo Kęstutis Masalskis, komercijos atašė Ukrainoje.

Rimanto Šėgždos, komercijos atašė Sankt Peterburge, nuomone, efektyvūs ir konkrečių įmonių prisistatymai užsienyje.

„Įmonių prezentacijas mėgsta rengti lenkai. Tačiau jie elgiasi ramiai, nes visos išlaidos dengiamos. Mūsiškiai iki pat paskutinės minutės blaškosi nežinodami, ar gaus paramą. Visa paramos gavimo procedūra pernelyg sudėtinga“, – apgailestauja p. Šėgžda.

Apie Rusiją

Vakar vykusiame ekonomikos srityje dirbančių diplomatų, komercijos atašė ir Lietuvos ekonominės plėtros agentūros atstovų suvažiavime daug kalbėta apie Rusiją. Diplomatai atkreipia dėmesį, kad Lietuva rizikingai didina savo eksporto apimtį į šią šalį – Rusijos dalis, tenkanti Lietuvos užsienio prekybai, per pastaruosius keletą metų išaugo beveik dvigubai – nuo 13 iki 24,4%.

Verslui pasiūlyta labiau skaidyti prekybos srautus, daugiau jų nukreipti  į Ukrainą, Baltarusiją, Pietų Kaukazo valstybes.

„Gal reikėtų užsibrėžti siekį, kad Ukraina ar Baltarusija taptų svarbiausiomis užsienio prekybos partnerėmis Rytų erdvėje“, – svarsto p. Matulionis. Juolab kad jei tarp ES ir Ukrainos bus pasirašyta laisvosios prekybos sutartis, kuri jau dabar vadinama „išskirtine“. Diplomatai užsimena, kad šita sutartis Ukrainai leistų tapti tokiai kaip Norvegija – ne ES, bet Bendrijos nare. Tiesa, priduriama, kad sutartis bus pasirašyta, matyt, dar negreitai, derybos gali užsitęsti ir trejus, ir penkerius metus.