Naujienos

Azijos milžinė Kinija lietuvius traukia ne tik dėl šiuo metu Pekine vykstančios olimpiados. Verslininkai aktyviau domisi investicijomis Kinijoje ir savo prekių eksportu į šią šalį.„Nors prekyba tarp Lietuvos ir Kinijos sparčiai auga, norėtųsi, kad sparčiau didėtų mūsų eksportas į Kiniją. Mūsų verslininkų, Kinijoje gaminančių prekes ar teikiančių paslaugas, palyginti su latviais ir estais, yra mažiau, nekalbant apie kaimynus iš Skandinavijos šalių“, – sakė Lietuvos ambasados Kinijoje komercijos atašė Gvidas Kerušauskas.

Eksportas augo greičiau
Lietuvos įmonės Kinijoje yra investavusios tiktai kiek daugiau negu 6 mln. dolerių (dabartiniu kursu – 13,9 mln. litų). Vienos įmonės investicija į tekstilės pramonę sudaro 2 mln. dolerių (4,64 mln. litų), kitos nesiekia pusės milijono dolerių (1,16 mln. litų).Šiuo metu viena didesnių Lietuvos įmonių svarsto galimybę investuoti šioje Azijos valstybėje. Iš pradžių šiam reikalui ji skirtų 10-20 mln. dolerių (23,2-4,64 mln. litų). Pagal oficialią Kinijos statistiką, šiemet per pirmąjį pusmetį iš Lietuvos atkeliavo 53 procentais daugiau prekių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Į Lietuvą iš Kinijos iškeliavo 41 proc. daugiau prekių.Kinai skelbia per antrąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą eksportavę 669,964 mln. litų vertės prekių. Iš Lietuvos į Kiniją įvežta 19,475 mln. litų vertės prekių. Tiesa, Lietuvos oficiali statistika – skiriasi. Pagal ją, iki Lietuvos iš Kinijos per antrąjį ketvirtį atkeliavusių prekių vertė – 406,3 mln. litų.

Atrado mokslo šalį
Vienas retų Lietuvos eksporto į Kiniją pavyzdžių – biotechnologijų bendrovės „Fermentas“ veikla.Jau dešimtmetį į šią Azijos valstybę „Fermentas“ eksportuoja reagentus – kelių šimtų pavadinimų moksliniams tyrimams reikalingas priemones.Praėjusiais metais „Fermento“ eksportas į Kiniją sudarė 7 procentus viso Lietuvos eksporto į šią valstybę.„Natūralu, kad mes pasirinkome Kinijos rinką, mat tai auganti biotechnologijų rinka. Lietuva importuoja iš Kinijos daug, o į ją eksportuoja labai mažai“, – apgailestavo bendrovės „Fermentas International“ valdybos pirmininkas Viktoras Butkus. Šioje Azijos valstybėje „Fermentas“ šiemet įkūrė savo atstovybę – „Fermentas China“, kurios paskirtis – rūpintis priemonių moksliniams tyrimams pardavimu Kinijoje.„Kinai labai reiklūs dėl kainų ir kokybės. Daugelis Kinijos mokslininkų stažavosi Amerikoje ir priprato prie gerų sąlygų.Klaidingas požiūris, kad Kinija – tik pramonės šalis. Ši šalis itin daug dėmesio ir lėšų skiria mokslui. Su Kinija savo ateitį sieja ne viena mūsų konkurentų įmonė pasaulyje“, – sakė biotechnologijų bendrovės vadovas.

Bendrauja per tarpininkus
Bendrovė „Audimas“ jau ketverius metus 40 proc. savo gaminių siūdina Kinijoje. Daugiausia iš Azijos lietuviai atsiveža žieminių striukių, slidinėjimo aprangos komplektų, krepšių. Iš ten atkeliauja ir dalis krepšininkų marškinėlių.Kinijoje Lietuvos įmonė įsigyja ir dalį audinių.Kad bendradarbiavimas su Kinija būtų sklandus, lietuviai pasitelkia tarpininkus – šie įvertina gaminių kokybę.„Tiesiogiai dirbame tik su keliais kinų partneriais. Buvo atvejų, kai reikalavome perdaryti kai kuriuos gaminius dėl prastos kokybės. Tačiau tai – reta“, – sakė „Audimo“ valdybos pirmininkas Rimvydas Povilaitis.Šiuo metu „Audimas“ neketina didinti gamybos apimties Kinijoje.„Pajėgumus Kinijoje išlaikysime, tačiau dalį tos produkcijos gaminsime Lietuvoje, kad sumažintume riziką, – keičiasi rinka tiek Lietuvoje, tiek Europoje, neaišku, kiek klientai bus pajėgūs pirkti“, – sakė R.Povilaitis.

Azijos šalyje turi atstovų
„Maxima LT“ su Kinija bendradarbiauja apie dešimt metų.„Kinijoje, dar vadinamoje pasauliniu pramoninių prekių fabriku, itin platus pramoninių prekių asortimentas. Nemaža dalis mūsų įsigyjamų prekių gaminamos tik Kinijoje, tad neturime alternatyvos, kur dar galėtume jų įsigyti“, – kalbėjo „Maxima LT“ Ne pirmo būtinumo pramoninių prekių centralizuoto pirkimo departamento direktorius Mindaugas Pilkauskas. Iš Azijos „Maxima LT“ importuoja maždaug 5 tūkst. konteinerių įvairių pramoninių prekių per metus. Apie 80 proc. jų – įsigytos Kinijoje.„Ten taip pat turime savo atstovų, kurie talkina tariantis ar derantis su tiekėjais ar gamintojais. Susikalbėti mums pavyksta“, – sakė M.Pilkauskas.

Trikdo kultūros barjerai
Lietuvos ambasados Kinijoje darbuotojai vis dažniau sulaukia mūsų šalies verslininkų klausimų apie galimybes bendradarbiauti su kinų gamintojais. Daugiau domimasi ir lietuviškų prekių eksporto į Kiniją galimybėmis.„Kaip ir visose šalyse, užsieniečiams pirmasis žingsnis nėra lengvas. Kinijoje ir kitose Azijos šalyse dar prisideda papildomi barjerai: kalbos, kultūros ir atstumų. Mažai kompanijai sunkiau įsikurti Kinijoje, nes reikia skirti daugiau lėšų ir neaišku, ar jos atsipirks“, – kalbėjo G.Kerušauskas.

Lengva tik pradžia
Pasak komercijos atašė, Kinijai įstojus į PPO, šalis buvo priversta atverti savo rinką. Tačiau kai kuriose srityse vis dar daroma kliūčių užsienio įmonėms.„Įsteigti bendrovę ir pradėti verslą nėra sunku – padeda teisininkų kompanijos. Kur kas sunkiau jį plėtoti“, – įspėjo G.Kerušauskas.Pasitaiko nemažai atvejų, kai užsienio kompanijos yra apgaudinėjamos – patiria nuostolių dėl sutarčių pasirašymo su fiktyviomis kinų įmonėmis, taip pat dėl jų sąlygų nesilaikymo, blogos kokybės prekių pateikimo arba kainos padidinimo.Pasak G.Kerušausko, pastaraisiais metais užsieniečiams pradėti verslą yra sunkiau ir dėl to, kad Kinijos bendrovės turi pakankamai laisvų pinigų, iki šių metų galėjo nesunkiai gauti paskolas.Vietos kompanijos ne tik plečiasi Kinijoje, bet, pasikeitus valstybės politikai, pradėjo sparčiai investuoti užsienyje.

Bendrovėms gresia bankrotas
Nuo 2008 metų pradžios Kinijoje galioja naujas Darbo sutarties įstatymas.Juo numatoma, kad darbdavys privalo pasirašyti nuolatinę sutartį su darbuotoju, apdrausti jį, mokėti atlyginimą nedarbingumo atveju, išmokėti kompensacijas atleidus, mokėti už viršvalandžius.„Visa tai padidins darbdavių išlaidas. Mažesnės įmonės paprasčiausiai bankrutuos, jei laikysis įstatymo“, – sakė komercijos atašė G.Kerušauskas.Pasak ambasados darbuotojo, pirmiausia tai palies užsienio kapitalo įmones ir bendras įmones, kuriose yra užsienio kapitalo, nes jas kinų kontrolieriai tikrins pirmiausia.

***
Plėtra – vis dar įspūdinga
*Kinijos prekybos balansas 2008 m. pirmąjį ketvirtį buvo teigiamas ir pasiekė 41,4 milijardo JAV dolerių. Valiutos atsargos padidėjo 153,9 milijardo JAV dolerių ir sudarė 1682 milijardus JAV dolerių.
*Kinijos ekonomikos augimas po žemės drebėjimo Sičuanio provincijoje praėjusį pavasarį kiek sulėtėjo, bet vis tiek per pirmąjį 2008 metų pusmetį išliko didesnis nei 10 procentų.
*Kinijos investicijos užsienyje ir toliau auga. Kinijos geležinkelių grupė planuoja įsteigti bendrą įmonę (valdytų 43 proc. akcijų) Kongo Demokratinėje Respublikoje ir investuoti 2,9 milijardo JAV dolerių į vario bei kobalto gavybos projektą.
*Balandžio mėnesį Kinija ir Naujoji Zelandija pasirašė laisvosios prekybos sutartį, kuri apima prekybą, paslaugų sektorių ir investicijas. Tai pirmoji Kinijos laisvosios prekybos sutartis su išsivysčiusia šalimi. Derybos truko 3 metus.
*Kinija yra antra pagal dydį naftos vartotoja po JAV. Nuo 2008 metų birželio 21 dienos Kinijoje benzino kainos pabrango 16 proc., dyzelino – 18 proc., elektros – 5 proc., aviacinių degalų – 25 proc. Tačiau naujos kainos netaikomos ūkininkams ir žemės drebėjimo paliestiems rajonams. 

Aida MURAUSKAITĖ, LR korespondentė