Naujienos

Europos Sąjunga (ES) privalo vienu balsu kalbėti su Rusija ir solidariai spręsti energetikos klausimus, išskirtiniame interviu Eltai sakė Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Pioteringas (Hans-Gert Pottering). Vizito į Lietuvą išvakarėse Vokietijos politikas taip pat teigė neabejojąs, kad ES pavyks rasti bendrą požiūrį į Europos istoriją ir žadėjo dėti visas pastangas, kad būtų palengvintos Baltarusijos piliečių kelionės į Lietuvą.

- Šiuo metu Lietuvai yra ypač aktualus energetinio saugumo klausimas. Ar, Jūsų nuomone, įmanoma bendroji ES užsienio politika energetikos srityje, kai skirtingos ES šalys turi labai skirtingų interesų bendraudamos su trečiosiomis šalimis - energijos tiekėjomis, visų pirma Rusija?

- Mes kalbamės prieš pat mano oficialų vizitą į Lietuvą. Į Seimą kreipsiuosi tą dieną, kai jūsų parlamente vyks debatai dėl Lisabonos sutarties. Manau, tai atspindi svarbą, kurią Lietuva skiria ratifikavimo procesui.

Asmeniškai aš laikausi nuomonės, jog sėkmingas ratifikavimo procesas, kad Sutartis galėtų įsigalioti 2009 metų sausio 1 dieną, ES yra "prioritetų prioritetas". Kai tai įvyks, bus įmanoma spręsti ateities iššūkius.

Neabejotinai energetika per pastaruosius metus tapo klausimu, kuris gali ir turi būti sprendžiamas Europos lygiu. Pamenu, kai politikai atskirose valstybėse narėse manė kitaip. Lisabonos sutartyje yra nuostata dėl energetinio solidarumo. Solidarumas vieno su kitu ES viduje turėtų būti kelias, kuriuo eidami mes sprendžiame tokius svarbius klausimus kaip energetinis saugumas.

- Europos Parlamente šiais metais buvo įsteigta darbo grupė, žadanti siekti bendro Europos istorijos suvokimo. Ar sutinkate su kai kurių Lietuvos europarlamentarų nuomone, kad iki šiol ES lygiu neįvertinti XX amžiaus totalitarinių režimų - nacizmo ir komunizmo - nusikaltimai? Ar tikite, kad įmanoma suformuoti bendrą Europos požiūrį į XX amžiaus istoriją?

- Europos Parlamentas klausimus, susijusius su mūsų tragiška Europos praeitimi, sprendžia jautriai ir pagarbai. Geras pavyzdys yra rezoliucija, priimta minint 60-ąsias Antrojo pasaulinio karo metines. Pastangos suvienyti Europą, kuri buvo padalyta Jaltoje, vis dar aktualios.

Kaip ES piliečiai, mes nuolatos mokomės vienas iš kito ir vienas apie kitą. Manau, turi būti keliamas klausimas ne "ar", bet "kada" pastarųjų dešimtmečių Europos istorija bus vertinama taip pat.

Turiu pabrėžti, kad prieš 60 metų šalys, kurios šiandien sudaro ES, dalyvavo negailestingame kare. Šiandien mėgaujamės beprecedente taika ir stabilumu. Per trumpą laiką nuėjome ilgą kelią. Tai buvo įmanoma dėl mūsų demokratijos, pagarbos žmogui, laisvės, teisinės tvarkos ir solidarumo vertybių.

- Europos Parlamentas ne kartą yra išreiškęs rimtą susirūpinimą žmogaus teisių ir demokratijos padėtimi Rusijoje, Maskvos politika Čečėnijoje. Kaip Jūs apibūdintumėte ES santykius su Rusija? Ar nemanote, kad ES šalims trūksta solidarumo ir vienybės santykiuose su Maskva?

- Rusija yra didžiausia ES kaimynė. Todėl ES yra svarbu išlaikyti gerus santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, supratimu ir vertybėmis. Šiuo atveju demokratinė Rusija yra daug geresnė ES partnerė. Santykiuose su Maskva valstybės narės turi prisiminti, kad tik kalbėdami vienu balsu mes galime įgyvendinti bendrus Europos interesus.

- Lietuvai nepavyko įtikinti ES, kad po Šengeno erdvės plėtros kaina Baltarusijos gyventojams turėtų būti mažesnė nei 60 eurų. Ar nemanote, kad taip stipriai išaugus vizų kainoms baltarusiai bus dar labiau izoliuojami nuo likusios Europos? Ar yra ženklų, kad vizų kainą ateityje pavyktų sumažinti?

- Bijau, kad pabrangusios vizos gali turėti neigiamą įtaką. Būtent dėl to aš, kaip Europos Parlamento pirmininkas, bandysiu panaudoti visą įmanomą įtaką Europos Komisijai ir valstybės narėms, kad jie išnagrinėtų visas įmanomas galimybes palengvinti ir liberalizuoti vizų procedūras, tarp jų ir Šengeno vizų kainos sumažinimą Baltarusijos piliečiams.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Eltos korespondentas Vaidotas Beniušis