Naujienos

Nacionalinės valiutos kursas sustiprėjo, nekilnojamasis turtas nepigo ir, kaip prognozuojama, brangs, investicijoms skatinti steigiamas garantinis fondas užsienio investuotojams. Tokia Gruzija šiandien, atsigaunanti po kelias dienas trukusio karo su Rusija. „Konservatyviems investuotojams Gruzijoje ne vieta, o rizikuojantiems – pats laikas“, – ragina Laimonas Talat-Kelpša, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, keturias savaites dirbęs specialiuoju pasiuntiniu krizinei padėčiai Gruzijoje nagrinėti.

Algimantas Akstinas, tarptautinių prekybos rūmų „ICC Lietuva“ generalinis direktorius, skuba pridurti jau pradėjęs rengti verslo misiją į Gruziją.

Didžiulį susidomėjimą Gruzija vakar akivaizdžiai rodė sausakimša Užsienio reikalų ministerijos salė, kurioje vyko pasitarimas dėl Lietuvos ir Gruzijos ekonominio bendradarbiavimo plėtros – suvažiavo beveik šešios dešimtys verslininkų, jau dirbančių ar dar tik ketinančių dirbti šioje šalyje.

Nors į klausimą, ar dėl karo nutrūko kieno nors verslo ryšiai su vietos partneriais, ar prekyba buvo „įšaldyta“, – nė vienas nekėlė rankos, daugelį domina, ar Lietuva galėtų suteikti investuojantiesiems garantijų.

„Treji metai dirbame Gruzijoje, norėčiau sužinoti, ar yra kokių planų drausti eksporto riziką“, – teiravosi Saulius Džiugelis, UAB „Elgamos grupė“ prezidentas.  

Deja, galėję informuoti apie vienas ar kitas eksporto skatinimo galimybes Ūkio ministerijos atstovai pasitarime nedalyvavo.

Tačiau ir be garantijų verslas, regis, pasiryžęs rizikuoti.

Tomas Nausėda, UAB „Baltvesta“ valdybos narys, skaičiuoja, kad bendrovė Tbilisyje įsigijo 10 ha, netoli sostinės –  23 ha ir  Saguramo miestelyje – dar 10 ha žemės. Bendra investicijų suma siekia 20 mln. USD. Tačiau šiuo metu žemės rinka apmirusi.

„Pabandykite šiandien Vilniuje parduoti 1 ha žemės sklypą. Irgi nepavyks“, –  apie atslūgusią paklausą sako p. Nausėda.

Prieš keletą mėnesių į Tbilisį ištisai skraidę investuotojai iš Izraelio ir Anglijos kol kas nesirodo ir susirinks, ko gero, tik tuomet, kai šalyje bus pradėta skirstyti užsienio suteikta parama.

Ieško investuotojo

Laisva ir sąlyginai pigi žemė masina ir Remigijų Kabečių, „AMK Group LLC Gruzija“ vadovą – tik kitaip.  Jis neslepia ieškantis investuotojo, su kuriuo Gruzijoje galėtų statyti šiltnamius ir auginti daržoves. Partnerį sako jau turintis, technologijos žinomos. Ir priduria, kad šiuo metu gruzinai pomidorų įsiveža iš Turkijos.

„Verslą Gruzijoje pradėjome tik gegužę. Tačiau nuo investicijų į žemę susilaikėme – mūsų akimis nekilnojamojo turto kainų augimas buvo spekuliacinis ir priminė tai, kas neseniai vyko Lietuvoje. Nekilnojamojo turto kainos augo, tačiau kartu su jomis ir bankų palūkanos, liepą siekusios 20% ir daugiau“, – patirtimi Gruzijoje dalinasi p. Kabečius, buvęs  Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) vadovas.

Šiuo metu verslininkas dairosi patalpų ir planuoja Gruzijoje sukurti restoranų tinklą.

Metas važiuoti

Apklausos rodo, kad didžioji dalis vietos ir užsienio verslininkų artimiausiais metais nuo investicijų susilaikys, nors per metus, kaip tikimasi, Gruzija atsistos ant kojų.

„Pasvarstykime, ar dabar nėra metas investuotojams, kurie mėgsta rizikuoti. Gruzijos vyriausybė imasi žingsnių, kaip susigrąžinti užsienio investuotojus, numato tam įvairius garantijų fondus. Jei pavėluosime, mūsų vietas užims kiti“, – įspėja p. Talat-Kelpša.

Tačiau jis primygtinai siūlo nepamiršti ir to, kad šalyje vis dar yra dislokuota užsienio kariuomenė.

Beje, Gruzija yra išsikėlusi du svarbiausius prioritetus: pasiekti, kad kariuomenė būtų išvesta, ir atkurti sugriautą infrastruktūrą. Pavyzdžiui, planuojama nutiesti naują magistralę nuo Tbilisio iki Juodosios jūros. Viena iš karo pamokų, kad priklausymas nuo vieno kelio – blogai. Užtenka pastatyti vieną kontrolės postą ir visa prekybos sistema suyra.

Kad Gruzijoje turėtų darbo statybininkai, statybinių medžiagų ir langų gamintojai, kelių ir tiltų tiesėjai – akivaizdu. Dar nespėjus išsisklaidyti parako dūmams, Gruzijos vyriausybė pradėjo svarstyti klausimą dėl Batumio senamiesčio atnaujinimo finansavimo. Kas lankėsi Gruzijoje, patvirtins, kad Tbilisyje reikia renovuoti beveik 90% pastatų. Nugyventi gyvenamieji namai apsilaupiusiais langais, kiaurais stogais, aptrupėjusiomis šaligatvio plytelėmis. Po karo aplink Gorį – dešimtys kilometrų  tankais išvažinėtų kelių, kuriuos reikės iš naujo asfaltuoti, be to, nemažai sugriautų tiltų.

Rytinės Gruzijos vaizdingose vietovėse trūksta infrastruktūros, o ją sukūrus būtų galima vežti keliautojus vyno keliais, parodyti, kaip skinamos ir spaudžiamos vynuogės, ragauti naujo derliaus vyno. Juolab kad į vynininkystę jau įkėlė koją latviai ir estai – pirmieji – prekiauja vynu, antrieji – jį gamina.

„Geriau 1 mln. investicijų negu 1 mln. humanitarinės pagalbos“, – gruzinų pageidavimus perduoda p. Talat-Kelpša.

VŽ nuomonės

Algimantas Akstinas, tarptautinių prekybos rūmų „ICC Lietuva“ generalinis direktorius:
„Susidėmėjimas Gruzija didžiulis, o neatsakytų klausimų irgi daug, todėl nusprendėme organizuoti verslo misiją į Gruziją.“

Tomas Nausėda, UAB „Baltvesta“ valdybos narys:
„Prieš keletą mėnesių į Tbilisį ištisai skraidę investuotojai iš Izraelio ir Anglijos kol kas nesirodo ir susirinks, ko gero, tik tuomet, kai šalyje bus pradėta skirstyti užsienio suteikta parama.“

Remigijus Kabečius, „AMK Group LLC Gruzija“  vadovas:
„Turime vietinį partnerį ir ieškome investuotojo, su kuriuo Gruzijoje galėtume statyti šiltnamius, o kol kas, pasinaudodami franšize, planuojame steigti restoranų tinklą.“

Regimantas Jablonskas, Užsienio reikalų ministerijos Eksporto ir investicijų skatinimo departamento direktoriaus pavaduotojas: "Mes pasiruošę kiek galėdami padėti - Gruzijoje dirba ekonomikos atašė, prireikus galima kreiptis į mūsų departamentą, be to, Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslininkai, dirbantys Gruzijoje, yra susibūrę į Baltijos verslo klubą".

Rima RUTKAUSKAITĖ