Naujienos

Laisvai besiliejančio vyno šalis, itin draugiška Lietuvai, liberalios bei skaidrios ekonomikos ir vis dar auganti Gruzija galėtų tapti puikia išeitimi lietuvių verslui, kurį buksuojanti Lietuvos ekonomika verčia ieškoti naujų rinkų ir išgyvenimo būdų. Be kita ko, Gruzijoje dirbantys lietuviai tikina, kad šiuo metu prekyba tarp abiejų šalių tikrai nėra itin intensyvi ir vietos naujiems projektams čia daug. Verslauti Gruzijoje, anot ten dirbančių lietuvių, gana patogu, mat ekonomika tikrai liberali, mokestinė sistema palanki, vidutinėje grandyje visiškai nėra korupcijos, o daugybė licencijų ir leidimų neseniai panaikinta. Pavyzdžiui, statybos leidimą galima gauti per 98 dienas, tuo metu Lietuvoje jis vidutiniškai išduodamas per 162 dienas.

Be kita ko, Gruzija pernai iš 183 šalių pagal indeksą „Easy of doing business“ užėmė 11-ąją vietą, Lietuva tame pačiame sąraše yra 26-ta. „Per pastaruosius penkerius metus Gruzijos ekonomika kasmet augo vidutiniškai po 9%, į šalį atėjo per 6,7 mlrd. USD užsienio investicijų. Žinoma, praeitų metų rugpjūčio karas su Rusija ir pasaulinė finansų krizė sustabdė augimą, tačiau mums stotis ant kojų padeda užsienio donorai, kurie po karo Gruzijai skyrė 4,8 mlrd. USD paramos. Kol kas panaudojome apie 40% šių pinigų“, – vardina Akakis Dvalis, Gruzijos ambasados Lietuvoje vyriausiasis patarėjas.

Anot jo, po Rožių revoliucijos 2003-aisiais šalyje susidorota su korupcija ir įvykdytos gana radikalios įvairių sričių reformos. Prasidėjo privatizacija, artimiausiu metu žadama privatizuoti geležinkelių telekomunikacinę įmonę, konditerijos bendroves, Tbilisio ligoninę. Ponas Dvalis teigia, kad šiuo metu Gruzijos ekonomika, nors ir labai nedaug, bet kyla į viršų, šiemet jai prognozuojamas 2% BVP augimas. Todėl Lietuvos verslininkai tikrai gali rasti ten veiklos: „Lietuvius kviesčiau pasižvalgyti po mūsų statybos, energetikos, bankų, kelių, paslaugų ir gamybos sritis. Čia tikrai yra ką veikti“.

Ekonominis klimatas

Raimondas Paškevičius, projekto „Gruzijos ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo stiprinimas“ vadovas, teigia, kad šioje pietų Kaukazo šalyje dabar visi nostalgiškai prisimena 2008-uosius. iki karo, kai tiesioginės užsienio investicijos sparčiai plūdo į šalį: „Dabar pinigų nebėra, nebekredituoja ir valstybė.“

Vis dėlto Gruzijos rinka lietuviams, pasak p. Paškevičiaus, yra patraukli ir joje galima rasti vietą sau. 15% Gruzijos BVP sukuria žemės ūkis ir maisto pramonė, šiose verslo srityse dirba beveik 50% visų gyventojų. Pagrindinės Gruzijos prekybos partnerės – Turkija (19%), Azerbaidžanas (10%), Ukraina (9%). Apie 25% eksporto eina į Europos Sąjungos šalis, iš Baltarusijos į Gruziją importuojama 1,5 karto daugiau įvairių produktų nei iš Lietuvos. Iš Lenkijos ir Suomijos apie 2 kartus daugiau, skaičius pateikia p. Paškevičius.

Importas Gruzijoje 4–5 kartus viršija eksportą, dažniausiai eksportuojami žemės ūkio ir maisto produktai, vynas, mineralinis vanduo. Šioje Kaukazo šalyje veikia 3 mobilieji operatoriai ir 20 komercinių bankų. Gruzijos vertybinių popierių birža veikia 2–3 kartus per savaitę. Tačiau čia nėra nė vieno A klasės verslo centro, apskritai, pasak p.Paškevičiaus, čia jų trūksta. Mažmenos koncentracija labai nedidelė. Butai vidutiniškai kainuoja apie 2500 Lt/m2. Palūkanos už būsto paskolas bankuose siekia 20–25%. O vidutinė statistinė alga – apie 800 Lt. Lietuvos eksportas į Gruziją 2008 metų pirmąjį pusmetį siekė 26,7 mln. Lt, o Lietuvos importas iš Gruzijos – vos 7,8 mln. Lt.

Veiklos aruodai

Neabejotinos galimybės lietuvių verslui Gruzijoje, anot p. Paškevičiaus, atsiveria žemės ūkyje ir maisto pramonėje. Lietuvoje jau įvaldytomis technologijomis būtų galima kurti pridėtinę vertę žemės ūkio produktams: vaisiams, daržovėms, riešutams, arbatai, medui.
„Tačiau čia reikalingas vertikalus integravimas: technologijų įsukimas naudojant vietines žaliavas ir eksportas. Šioje rinkoje nepakanka sukurti prekę Lietuvoje ir ją atvežti į Gruziją. Čia reikia būti, pavyzdžiui, panaudoti savo technologijas ir prekių ženklą vietinėms medžiagoms“, – aiškina neseniai iš Gruzijos grįžęs p. Paškevičius.

Pasak jo, nors statybų sektorius Gruzijoje šiuo metu patiria nuosmukį, mūsų šalies statybų įmonės tikrai atrastų, ką veikti šioje šalyje: čia reikia daugiabučių namų, viešųjų pastatų, verslo centrų ir kelių infrastruktūrų. Savo nišą rastų ir kompiuterinių technologijų verslininkai, mat nors Gruzijos ekonomika dabar yra panašaus lygio kaip Lietuva 1996-aisiais ar 1998-aisiais, kompiuterių ir kitų IT prekių paklausa panaši į Vakarų Europos. Pasak p. Paškevičiaus, internetas ir kitos mobiliosios technologijos ten nieko nesiskiria nuo Europos. Tiesa, interneto kainos vis dar labai aukštos. Baldus gruzinai dažniausiai importuoja iš Kinijos ir Azijos, tad Lietuvos baldininkai galėtų jėgas išmėginti ir šioje šalyje.

Pasak p. Paškevičiaus, Gruzijoje nėra jokių „maximų“ ir kitokių mažmeninės prekybos rinkos banginių, tad čia atsirastų vietos naujiems rinkos dalyviams, čia jiems būtų tikrai daug galimybių. „Autoservisų tinklas, statybininkų, maisto pramonės specialistų rengimas, plastmasės ir taros gamyba, kompiuterių surinkimas laisvojoje ekonominėje zonoje (kurių čia yra keletas) – visose šiose srityse lietuvių
verslas tikrai galėtų išmėginti savo galimybes“, – vardina p. Paškevičius.

Gruzijos iššūkiai

Pagrindinės Gruzijos rinkos ypatybės, anot Sauliaus Vaitkevičiaus, Gruzijoje įkurtų Baltijos prekybos rūmų valdybos nario, būtų kelios: daug šešėlinio verslo, žema didžiosios gyventojų masės perkamoji galia, kontaktinio verslo šalis, mažai korupcijos vidutiniu lygmeniu ir, dar be to, nėra vidurinio visuomenės sluoksnio.

„Visuomenę sudaro du sluoksniai – arba labai blogai besiverčiantys, arba finansiškai labai pajėgūs. Vidurinio sluoksnio nėra, ir nematau galimybės artimiausiu laiku jam susiformuoti. Dar vienas svarbus dalykas – čia visiškai nenuspėjama teisinė sistema ir finansinės veiklos kontrolė. Neretai pasitaiko baudų verslui „iš oro“, kai verslas nori susigrąžinti permokėtą PVM“, – VŽ pasakoja p. Vaitkevičius.

Jam pritaria ir p. Paškevičius. Jis priduria, kad vienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis – 4 kartus mažesnė nei Lietuvoje. Maždaug tokia pati kaip Kuboje ar Juodkalnijoje ir dukart didesnė nei Moldovoje, Uzbekistane, Indijoje. O tokių šalių kaip Ukraina, Armėnija, Azerbaidžanas ir Serbija BVP dalis, tenkanti vien gyventojui, yra 1,5–2 kartus didesnė nei Gruzijoje.

Pasak šiuo metu Gruzijoje dirbančio p. Vaitkevičiaus, šioje šalyje beveik neįmanoma daryti verslo per atstumą. Vietiniai verslininkai mėgsta bendrauti su tiesioginiais sprendimų priėmėjais: „Tai reiškia, kad reikia būti Gruzijoje kasdien.“ Dar vienas iššūkis – statistinių duomenų patikimumas. Jo čia, pasak p. Vaitkevičiaus, apskritai nėra, todėl daryti išvadas apie verslo perspektyvą šioje šalyje, turint tik makroekonominius duomenis, beveik neįmanoma.

O vietinių bendrovių atliekamų ekonominių analizių ar rinkos tyrimų kokybė žema. Lietuviams, galvojantiems apie verslą Gruzijoje, p. Vaitkevičius pataria pasiruošti ne lietuviškam laiko supratimui, tiek darant verslo planą, tiek bendraujant su žmonėmis. Darbuotojų kompetencijos lygis vis dar žemas, todėl reikia pasirengti pakankamai varginantiems apmokymams.

Tačiau žmonės geranoriški, nors ir savotiškai nenuspėjami. Dėl šios mentaliteto savybės, pasak p.Vaitkevičiaus, daugelis užsieniečių juos vertina neigiamai. „Be to, svarbiausia darbuotojui šioje šalyje, kad pareigų pavadinimas leistų įsitvirtinti vietinėje visuomenėje. Pačių darbuotojų produktyvumo lygis, palyginti su lietuvaičiais, žemesnis, todėl reikia tinkamai pasverti darbuotojų atlyginimų sąnaudas ir netgi pamėginti pritraukti į Gruzijoje veikiančią įmonę lietuvių specialistų. Vidutinio ar žemesnio lygio vadybininkas iš Lietuvos čia gali būti vertinamas kaip korifėjus“, – pasakoja p. Vaitkevičius.

Anot jo, daryti verslą Gruzijoje įmanoma, tačiau reikia priprasti prie čionykščio mentaliteto ir pasistengti realiai, o ne pernelyg optimistiškai, vertinti padėtį ir galimybes. Be to, jeigu įmonės iš Lietuvos pinigų ieškos Gruzijoje, o neplanuos kurti verslo vietoje, jos pasmerktos nesėkmei: „Vienintelis galimas laimėjimas – pasigrožėti nuostabia Gruzijos gamta.“

Regina Jegorova