Naujienos

Nacionalinę bibliotekų savaitę pažymint Vilniuje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda "Peterburgo-Varšuvos geležinkelio tiltai ir apylinkės 1861 m. austrų fotografo Antono Rohrbacho nuotraukose".

To laiko pralėkta, nuūkta senųjų garvežių garsais net 150 metų. Tiek amžiaus senųjų geležinkelių tiltų, jų statybų, aplinkinių miestų vaizdams, kurie, išnirę iš praeities, ėmė liudyti labai įdomius dalykus. Kad jie, užfiksuoti fotografijose, pakliūtų į mūsų akis, turėjo sutapti daug faktų.

Žinia iš kolegos

Fiziko ir mokslininko bei Lietuvos diplomato patirtį turintis Dainius Junevičius, anksčiau domėjęsis senais spaudiniais, atvirukais, užkibo už senosios fotografijos žavesio. Kadangi fotografijos istorijoje dirva jau senokai ariama, tad jis ėmėsi tyrinėti senąją XIX a. pabaigos Lietuvos fotografiją, taigi jos pradžią. Kaip rytiečių išmintis byloja, einantį likimas veda, sustojusį - tempia. D.Junevičiaus nė tempti nereikėjo. Prieš keletą metų jis iš savo kolegos Kelno fotografijos muziejaus "Agfa Photo-Historama" direktoriaus dr. Bodo von Dewitzo gavo žinią, kad Madride privačioje kolekcijoje yra fotografo A.Rohrbacho Lietuvos nuotraukų albumas. Susisiekus paaiškėjo, kad unikalios Lietuvoje nežinomos fotografijos datuotos 1861 metais. Iki šiol manyta, kad tik Vilnius jau buvo tuomet fotografuotas, o kitų miestų, apylinkių vaizdai fiksuoti gal tik kokiais 1895 metais.

Paieškų takai

Atrastame albume D.Junevičius pamatė Peterburgo-Varšuvos geležinkelio tiesimo, metalinių tiltų statymo Rezeknės-Gardino ruože nuotraukas. Tai tiltai per Dauguvą, Nerį, Vilnią, Vokę, Merkį. Ten buvo ir anksčiausios žinomos Kauno, Gardino, Vilniaus panoramos nuotraukos. Netikėta buvo ir tai, kad jau tuomet bandyta pateikti platų panoramos vaizdą, fotografuoti pasislenkant ir iš kelių dalių sudėti panoramines nuotraukas, kartais net metro ilgio. Tokiomis Vengrijoje 1858-1859 metais statytų tiltų nuotraukomis A.Rohrbachas įrašytas į fotografijos meno istoriją. Ispanijos nacionalinėje bibliotekoje dar pavyko rasti panašaus turinio šiose vietovėse statytų tiltų vaizdų albumą. Apibendrinęs naujienas D.Junevičius parašė keletą publikacijų. Likimas vedė toliau. Atsiliepė Kauno istorikas Jonas Vaičenonis ir nurodė Vokietijos spaudoje skelbtą straipsnį, iliustruotą A.Rohrbacho daryta Kauno nuotrauka. Tad nutįso trečias takelis ir atvedė prie lenkų inžinieriaus Stanislawo Janickio (1836-1888) fotografijų rinkinio, kurį išlaikė jo palikuonys, gyvenantys Lenkijoje. S.Janickiui teko statyti metalinius Rezeknės-Varšuvos ruožo tiltus, vėliau dalyvauti Sueco kanalo ir kitose statybose. Jis surinko Lietuvos, Latvijos tiltų ir vietovių A.Rohrbacho nuotraukas. Tad iš visų tų šaltinių surinkęs fotografijas, jas papildęs spaudiniais ir tekstais apie A.Rohrbacho asmenybę, jo darbą D.Junevičius parengė parodą, kuri dabar išdėstyta septyniuose stenduose, ir nustebino net fotografijos specialistus, istorikus.

Kas buvo kas

D.Junevičius šią parodą kukliai vertina kaip trumpą epizodą iš Lietuvos fotografijos istorijos. Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos sekretoriaus Stanislovo Žvirgždo nuomone, paroda - stulbinantis faktas, rodantis, kad reikia ir toliau pasaulyje kruopščiai ieškoti faktų, liudijančių mūsų istoriją. Parodos autorių jis gyrė kaip tapusį atidžiu Lietuvos fotografijos istorijos tyrėju.

Paroda iš dviejų dalių: sužinome apie geležinkelio tiltų tiesimą, matome darbo ir jo rezultatų vaizdus, taip pat susipažįstame su A.Rohrbacho asmenybe. Apie jį nedaug žinių. Matyt, jis buvo susijęs su Paryžiaus tiltų ir kelių institutu, kuriame būsimiems inžinieriams dėstyta fotografija. Šio instituto archyve esama daugiau kaip dešimties tūkstančių nuotraukų kolekcija. Keista ir tai, kad gerai pasirodęs savo fotografijos darbais A.Rohrbachas po šių Rusijos ir Vengrijos geležinkelių tiltų statybos nuotraukų ciklų daugiau niekur tokių darbų pėdsakais neaptinkamas. Autorius galėjo būti pirmas į Kauną atvykęs fotografas, nes tik po metų, 1862-aisiais, ten nuolatinę fotoateljė atidarė Maksas Diemannas. Tad ir parodoje matome įspūdingą Kauno centro nuotrauką, pilną laivų upę, kauniečių grupeles prie parduotuvės, Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios dar bebokštį siluetą, statomo tilto per Nemuną taurus, o vėliau ir sudėtingą santvarų kėlimą. 1861 metų rugsėjį A.Rohrbachas fotografavo baigiamus tiltus per Nerį, Vilnią, vėliau - per Merkį, Jiesią. Atskirą A.Rohrbacho nuotraukų grupę sudaro Latvijos vaizdai. Įspūdingai atrodo tuometinis Gardinas.

Istorijos dokumentai

Tad šioje parodoje surinkti istoriniai vaizdai ne tik įdomūs kaip fotografijos faktai, bet ir kaip istoriografiniai dokumentai apie darbus, miestelius, žmones. Kaip sakė atidarydamas parodą Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotojas Algirdas Plioplys, žiūrėdamas nuotraukas taip ir jauti, kaip susigūžę permainų laukia geležinkelių tiltų apylinkių miesteliai. To meto darbai, žmonės, vaizdai išniro iš pusantro šimtmečio praeities.

Birutė LIAUŠKIENĖ