Naujienos

Danijos mieste Alborge atidaryta žymaus lietuvių menininko kūrinių paroda tęsia keliones po pasaulį. 80 kūrinių, ryškiai atspindinčių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikines vizijas, nuo vasario vidurio buvo rodomi garsioje Holtergaard meno galerijoje Kopenhagos priemiestyje, o penktadienį jie pristatyti Šiaurės Jutlandijos dailės muziejuje Alborge, kur viešės iki birželio vidurio.

Čiurlionio paveikslai, iki nepriklausomybės atkūrimo eksponuoti tik Rusijoje ir Vokietijoje, po 1990-ųjų buvo nuvežti į Prancūziją, JAV, Kanadą, Lenkiją, Ispaniją, Austriją, Šveicariją, Japoniją, Daniją, Italiją, Vatikaną, pakartojo kelionę į garsias Vokietijos galerijas.

Ne siūlėmės, o užvertė prašymais

Kelionei į Daniją buvo parinkti rečiau eksponuojami dailininko paveikslai, atspindintys jo muzikines vizijas, taip pat keletas darbų iš pagrindinės ekspozicijos: triptikas “Mano kelias”, diptikas “Preliudas” ir “Fuga”, “Žiemos ciklas”.

“Šis ciklas ypač sužavėjo danų menotyrininkus”, - sakė Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, kartu su vyriausiąja fondų saugotoja Nijole Adomavičiene ir Čiurlionio skyriaus vedėja Raimonda Norkute dalyvavę parodos atidaryme Alborge.

Dabar M.K.Čiurlionio parodų žemėlapis aprėpia kelis kontinentus. O pirmasis jo kūrinių debiutas Vakaruose buvo surengtas 1979-aisiais - Šarlotenburgo pilyje Vakarų Berlyne. Ši paroda pralaužė ledus, ir pasiūlymų eksponuoti garsiojo lietuvių menininko paveikslus svetur pasipylė iš daugelio šalių.

“Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kiek jų gauta, nes dalis tų raštų nusėsdavo sąjunginės Kultūros ministerijos stalčiuose, taip ir nepasiekę Lietuvos”, - sako Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto menotyros katedros vedėja Rasutė Andriušytė-Žukienė, tyrinėjusi Čiurlionio pristatymą pasauliui.

“Po pirmosios ekspozicijos užsienyje pradėję plaukti vakariečių prašymai paskolinti parodoms Čiurlionio darbus vertė lietuvių muziejininkus susimąstyti. Klausimas - vežti ar nevežti jautrius paveikslus į parodas - darėsi vis aktualesnis, priklausomai ir nuo pasaulio politinio klimato. Čiurlionio palikimo saugotoja Valerija Čiurlionytė-Karužienė, lydėjusi paveikslus į parodą Maskvoje (1975 metais ji buvo surengta Tretjakovo galerijoje), laikėsi nuomonės, kad šių kūrinių vežioti negalima”, - pastebi menotyros daktarė R.Andriušytė-Žukienė.

Pasak jos, ir žinomas lietuvių išeivijos menininkas Jonas Mekas 1997-aisiais yra pareiškęs: “Palikite Čiurlionį ramybėje. Kaune. Tegu meno turistai ateina prie kalno, o ne kalnas prie jų.” Tačiau pati menotyrininkė teigiamai vertina dailininko pristatymą svetur ir pabrėžia, kad iniciatyvos surengti parodas už Lietuvos ribų ateidavo iš užsienio valstybių.

Kūriniams - apsauga, palyda ir specialus režimas

Pasikeitus politiniam klimatui, atsiradus modernioms techninėms galimybėms, tolimos garsiojo lietuvių menininko kūrinių kelionės tapo įmanomos. “Čiurlionis - mūsų tiltas su pasauliu”, - pabrėžia Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis.

1992 metais jis nutiestas į Tokiją, 1993 - į Monrealį, 2000 - į Paryžių, Barseloną ir Bordo, 2001 - į Varšuvą ir Poznanę, 2005-aisiais į Los Andželą ir Bostoną, net kelis kartus M.K.Čiurlionio kūrinių parodos viešėjo Vokietijoje. Miestų, valstybių, dailės galerijų sąrašą dar būtų galima tęsti, ir jis neišsitektų viename lape.

Tačiau ne bet kuris prašytojas gali pretenduoti surengti įžymiojo mūsų tautiečio kūrybos parodą. Muziejininkai, saugantys garsiojo menininko palikimą, kelia griežtus jo kūrinių pervežimo ir eksponavimo reikalavimus - nuo geriausių Europoje kūrinių transportavimo firmų paslaugų, specialių dėžių su kondicionavimo sistema, restauratoriaus palydos iki ne stipresnio nei 40 liuksų apšvietimo ekspozicijoje.

O.Daugelio teigimu, po tolimos kelionės Čiurlionio paveikslui privalu ilsėtis trejus ar net penkerius metus, ir tokio režimo jo kūrybinį palikimą saugančiame muziejuje griežtai laikomasi.

2000-aisiais minint 125-ąsias M.K.Čiurlionio gimimo metines, buvo surengta pati didžiausia užsienyje jo kūrinių retrospektyva: lapkričio 6-ąją Orsė (d’Orsay) muziejuje Paryžiuje eksponuoti 90 tapybos ir 7 grafikos darbai. Parodos planavimu rūpinosi pats Orsė muziejaus direktorius.

“Specialiai šiai parodai buvo padarytos visus tarptautinio meno kūrinių pervežimo reikalavimus atitinkančios dėžės. Paveikslai buvo vežami pačia moderniausia įranga aprūpintu sunkvežimiu. Visą kelią paveikslus lydėjo P.Gudyno restauravimo centro restauratorė, kuri tikrino jų būklę Kaune ir Paryžiuje. Parodą, kurios bendra draudimo suma buvo 50,54 milijono litų, vežti į Paryžių buvo patikėta Suomijos firmai “Nurminen Prima Oy”, kuri 1992 metais rūpinosi Čiurlionio parodos pervežimu į Tokiją”, - prisimena reikšmingo įvykio detales M.K.Čiurlionio muziejaus skyriaus darbuotoja Vaiva Kavaliauskaitė.

Po šimto metų - triumfas Paryžiuje

1911 metais miręs Čiurlionis, kol buvo gyvas neišgarsėjo. Jo paveikslai ir vėliau labai ilgai nebuvo demonstruojami tarptautinėse parodose.

1954 metais M.K.Čiurlionio kūriniai buvo nuvežti į LTSR dekadą Maskvoje, paskui didelė ekspozicija surengta Tretjakovo galerijoje - minint menininko šimtmetį 1975-aisiais.

“Eksponavimo adresai, paveikslų judėjimo maršrutai XX amžiaus antroje pusėje smarkiai priklausė nuo politinių aplinkybių”, - sako menotyrininkė R.Andriušytė-Žukienė.

Sovietmečiu užsienio kolegų prašymų savarankiškai negalintys vertinti M.K.Čiurlionio muziejaus darbuotojai dėl šventos ramybės į tuos laiškus dažnai visai neatsakydavo. Sąjūdžio laikais keičiantis politiniam kontekstui, muziejininkai į Kauną atvykusiems Venecijos bienalės rengėjams, rinkusiems kūrinius parodai apie Rusijos avangardą, priminė: Čiurlionis buvo lietuvis, savo kūryba ir mąstysena atstovauja lietuviškajai kultūrai ir gali būti pristatomas tik kaip Lietuvos menininkas.

Prieš septynerius metus surengta didelė paroda Paryžiaus Orsė muziejuje tapo lietuvių genijaus triumfu.

“Orsė muziejus - antrasis pagal dydį ir reikšmingumą Prancūzijoje. Jame eksponuoti Čiurlionį reiškė pelnyti platų tarptautinį pripažinimą. Šią parodą globojo Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus ir Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas”, - akcentuoja Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus direktoriaus pavaduotoja parodoms Eglė Komkaitė.

Prisimenant šį įvykį, aišku, kodėl meno pasaulyje tebesklando sparnuota frazė: Orsė - geriausia, kas per šimtą metų nutiko Čiurlioniui.

Rūta Kanopkaitė