Naujienos

Spalio 4 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Lietuvoje reziduojančiais ir Lietuvai akredituotais Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais aptarti aktualiausių ES užsienio politikos klausimų ir prioritetų.

Ministras pabrėžė, kad Ukrainoje vyksta kova dėl Europos saugumo ir visos pasaulinės taisyklėmis grįstos laisvės ir klestėjimo. Norint, jog taika būtų pasiekta Ukrainos sąlygomis ir jos pasirinktu laiku, ES privalo kuo labiau sustiprinti Ukrainos pajėgumus – todėl pagrindinis ES prioritetas išlieka visokeriopa parama Ukrainai.

„Rusija jau mus puola mūsų pačių teritorijoje – hibridinėmis, kinetinėmis, sabotažo priemonėmis kasdien tikrina mūsų ribas, bando paveikti visuomenės nuotaikas, atgrasyti nuo paramos Ukrainai. Todėl ES privalo skubiai didinti karinę, finansinę ir kitą egzistencinės reikšmės paramą Ukrainai, įskaitant amunicijos ir oro gynybos sistemų tiekimą, suteikti daugiau ginkluotės su leidimu atsakyti agresoriui jo paties teritorijoje, vykdyti karių mokymus Ukrainoje arba arčiau Ukrainos sienų. Ukrainos pergalė yra gyvybiškai svarbi visai Europai, o piktybinis paramos jai užkardymas – ne tik Ukrainos, bet ir visos ES saugumo interesų pažeidimas“, – teigė Ministras.

Artėjant žiemai ir nesiliaujant Rusijos atakoms prieš Ukrainos kritinę infrastruktūrą, pažymėta būtinybė didinti paramą Ukrainos energetikos sektoriui. Ministras paragino ES valstybes nares siekti kuo greitesnio sutarimo dėl G7 paskolos Ukrainai, kuri būtų garantuojama iš įšaldyto Rusijos turto gaunamomis papildomomis pajamomis, numatant dalį paskolos skirti karinei paramai. ES valstybės narės pakviestos sekti Lietuvos pavyzdžiu ir teikti Ukrainai teisinę pagalbą, keliant bylas remiantis universalia jurisdikcija dėl Rusijos piliečių Ukrainoje įvykdytų tarptautinių nusikaltimų, bei kreiptis į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą dėl savo teritorijose Baltarusijos režimo įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui.

Kalbėdamas apie sankcijas, ministras G. Landsbergis ragino sutarti dėl stipraus 15-o ES sankcijų Rusijai paketo, nukreipto į daugiausiai pelno jos karo mašinai nešančias ekonomines veiklas, kovoti su sankcijų apėjimu, pirmiausia suvienodinant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, išplėsti ribojimus Iranui dėl balistinių raketų tiekimo Rusijai ir su agresoriumi bendradarbiaujančioms Kinijos įmonėms.

Susitikime pabrėžta būtinybė stiprinti ES gynybos pramonę. Lietuva sieks, kad gynybos iniciatyvos papildytų NATO ir sustiprintų regiono saugumą, būtų užtikrinta galimybė įsigyti karinę įrangą iš bendraminčių trečiųjų šalių ir NATO partnerių, pirmiausiai – JAV.

Aptariant ES plėtros procesą, G. Landsbergis akcentavo būtinybę išlaikyti jo pagreitį – šiuo metu laukiama Europos Komisijos vertinimų dėl Ukrainos ir Moldovos pažangos bei tikimasi kuo skubesnio pirmojo derybinio skyriaus atidarymo.