Naujienos

Varšuvoje vyksta konferencija „Sąjūdis - Solidarumas: strateginės partnerystės pradžia“, kurioje susitinka Lietuvos ir Lenkijos politikai, istorikai ir kiti visuomenės veikėjai. Karalių rūmuose susirinkę intelektualai aptaria prieš 20 metų užmegztą ryšį tarp Sąjūdžio ir Solidarumo judėjimų. Daugiausia dėmesio per konferenciją sulaukė šių judėjimų simboliai - Lechas Walesa ir Vytautas Landsbergis.

Dalyvius pasveikinusi Varšuvos Karalių rūmų direktoriaus pirmoji pavaduotoja Danuta Luniewicz-Koper priminė, kad kitąmet Lietuva švęs tūkstantmetį. Ji pasidžiaugė, kad ta proga Karalių rūmų menėse bus atidaryta paroda apie Lietuvos istoriją ir kultūrą.

Nobelio Taikos premijos laureatas L.Walesa kalbėjo apie iššūkius, kurie laukia Europos ir kiekvieno žmogaus globaliame pasaulyje, į kurį duris atvėrė praeities lūžiai ir išsilaisvinimo judėjimai.

Tuo tarpu V.Landsbergis pasigedo tikro solidarumo šiandienos Europos Sąjungoje ir apskritai Europoje. Anot jo, Europoje įsitvirtino trumparegis interesų, o ne širdžių solidarumas.

Būtent širdžių solidarumą V.Landsbergis turėjo omenyje kalbėdamas apie brolybę parodžiusius lenkus - sunkiu istorijos momentu, 1991 metų sausio 13-ąją lenkų politikų delegacija buvo kartu su Lietuvos žmonėmis Vilniuje.

Per apvalaus stalo diskusiją įsitraukęs „Gazeta Wyborcza“ redaktorius Adamas Michnikas pažymėjo, kad lietuviai laiku ir vietoje labai geram žmogui įteikė apdovanojimą - buvęs Lenkijos presidentas L.Walesa ketvirtadienį buvo apdovanotas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“. Apdovanojimą L.Walesai Varšuvoje įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, taip primindamas apie „Solidarumo“ lyderio nuopelnus Lietuvai.

A.Michnikas priminė, kad per 20 metų lenkų požiūris į Lietuvą labai pasikeitė - sulaužyta daug stereotipų, neigiamų vertinimų, kylančių iš nežinojimo. Kiti diskusijos dalyviai pabrėžė, kad būtent A.Michniko rašiniai „Gazeta Wyborcza“ laikraštyje supažindino lenkus su lietuviais.

V.Landsbergis mano, kad priešiškų lietuvių įvaizdį lenkų akyse stengėsi kurti Maskva. „Jeigu Lietuva atgaus nepriklausomybę, Lietuvos lenkams bus labai blogai, juos galės išlaisvinti tik Raudonoji armija“, - tokią paprastą formulę išdėstė V.Landsbergis.

L.Walesa teigia, kad Solidarumas nenorėjo pernelyg atskleisti savo jėgos, nes tai būtų įsiutinę sovietinę pabaisą, todėl parama Sąjūdžiui turėjo būti atitinkamu laiku.

Artūras Pučėta, Lrytas.lt spec. korespondentas, Varšuva