Naujienos

Kovo 17 dieną Briuselyje prasidėjo Konvento dėl Europos Sąjungos ateities posėdis, kuriame diskutuojama dėl būsimosios Konstitucinės sutarties straipsnių, apibrėžiančių Europos Sąjungos teisės aktų rūšis. Dviejų dienų posėdyje Lietuvos Vyriausybei atstovauja Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Rytis Martikonis, Seimui – parlamentarai Vytenis Povilas Andriukaitis, Algirdas Gricius ir Gintautas Šivickas. Konvente dėl Europos Sąjungos ateities siūloma sumažinti privalomųjų ir patariamųjų teisės aktų rūšių skaičių. Pasak Lietuvos Vyriausybės atstovo Konvente, siekiant supaprastinti sistemą, teisės instrumentų skaičių galima sumažinti, tačiau šis mažinimas negali pakenkti sprendimų priėmimo lankstumui ir efektyvumui, taip pat reikia atsižvelgti į skirtumus konkrečiose Europos Sąjungos politikos srityse. Beje, siekiant Europos Sąjungos teisę padaryti suprantamesnę piliečiams, pasiūlyta pakeisti dabar galiojančių Europos Sąjungos teisės aktų pavadinimus – reglamentus siūloma vadinti įstatymais, o direktyvas – rėminiais įstatymais. Europos konvente, be kita ko, siūloma įvesti naują teisės aktų tipą – deleguotuosius aktus. Tai leistų Europos Komisijai perduoti sprendimo teisę dėl techninių detalių, tačiau Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas išlaikytų šių sprendimų kontrolę. „Laikomės principo, kad įvedant šią naujovę Europos Komisijai turi būti suteikta pakankamai galių, kadangi būtent ši institucija užtikrina visų valstybių narių interesus“ – teigia Užsienio reikalų ministerijos sekretorius R.Martikonis, Konvente atstovaujantis Lietuvos Vyriausybei. Konventas dėl Europos Sąjungos ateities dirbti pradėjo 2002 metų vasario mėnesį ir savo darbą tęs iki šių metų vasaros. Baigiamąjį dokumentą Konventas pateiks Tarpvyriausybinei konferencijai, kuri priims galutinius sprendimus. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė ir šalis kandidatė Konvente yra atstovaujamos vieno vyriausybės atstovo ir dviejų parlamento atstovų.