Naujienos

Krizės pabaigos pradžiaLisabonoje ir dar 27 Europos Sąjungos (ES) šalių sostinėse – šventinės taikos nuotaikos: „Europos krizė – jau praeityje“. Tokią žinią ypač džiugiai skelbė proeuropietiški apžvalgininkai. Jie Portugalijos sostinėje vakar vidurdienį stebėjo, kaip Senojo žemyno šalių lyderiai, tarp jų – ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, vienas po kito deda parašus po naująja Bendrijos Reformų sutartimi.

Lisabonos sutartį dar prieš du mėnesius patvirtino ES šalių lyderiai, taip pradėję, kaip juokauja kai kurie analitikai, krizės pabaigos pradžios procesą.

Reformų sutartis Europai reiškia galimybę modernizuoti ES institucijas ir Senąjį žemyną paversti konkurencingiausiu pasaulyje.

Lietuvos indėlis – svarus

„Lisabonos sutartis padėjo tašką beveik dešimtmetį trukusiose ES šalių derybose, – sakė V.Adamkus, ceremonijoje dalyvavęs su Lietuvos premjeru Gediminu Kirkilu ir užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu. – Šis dokumentas ir Lietuvai turi didelę istorinę, simbolinę svarbą.

ES naujokė, aktyviai įsitrauksi į derybų procesą, sėkmingai tarpininkavo, kad Lisabonoje būtų pasirašytas ES ateičiai svarbus aktas“.

Būtent Lietuvos vadovas šių metų birželį ryžtingai metėsi į derybų ringą ir padėjo užglaistyti nesutarimus. Taip jis pašalino grėsmę, kad Lenkijos užsispyrimas galutinai išvarys iš proto didžiųjų ES šalių lyderius ir susitarimas liks nepasiektas.

Dėl šių pastangų įtakingos leidinių grupės „The Economist Group“ leidžiamas žurnalas „The European Voice“ V.Adamkų neseniai išrinko Metų europiečiu.

Kiti ceremonijoje Lisabonoje vakar dalyvavę politikai taip pat pabrėžė, kad sutartis atveria naują puslapį ES istorijoje.

Bendrijos užsienio politika esą tapsianti vieninga, o bendri sprendimai bus priimami demokratiškesniu principu.

„Tai – didis europietiškas projektas, apie kurį prieš mus svajojo jau daugybė kartų“, – paskelbė Portugalijos ministras pirmininkas Jose Socratesas.

„Europa buvo atsidūrusi aklavietėje. Mes nežinojome, kaip judėti pirmyn, tačiau kelią suradome su šios sutarties pagalba“, – pridūrė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

Žmonės nori referendumo

„Europa pavargo, ji nori ramybės“, – dar prieš du mėnesius situaciją ES viduje „Lietuvos rytui“ taip komentavo vienas Lietuvos diplomatas. Vis dėlto po 60 dienų sąlyginio štilio ES ateities laukia naujos audros – banguos nacionaliniai parlamentai.

Ankstesnę situaciją pavadinęs aklaviete, N.Sarkozy žinojo, ką sako. Būtent Prancūzijos ir Nyderlandų piliečiai referendumuose 2005 metais gana nelauktai atmetė tuomet Europai pirštą ES Konstituciją.

Tuomet euroskeptikai Bendriją ragino apskritai suplėšyti Konstitucijos tekstą. Bet po varginančių derybų jo pagrindu buvo parengta Reformų sutartis.

Išvengę žodžių „Konstitucija“, „himnas“, „vėliava“, ES lyderiai tikisi išvengti ir bauginančio Damoklo kardo – referendumų. Nors apie tokį tautos teismą ES politikai kalba labai nenoriai, jie lygiai taip pat nenori garantuoti, kad referendumų tikrai nereikės.

Kai kurių ES vyriausybių – ypač Didžiosios Britanijos – vadovai savosiose šalyse yra kritikuojami dėl noro išvengti visuotinio balsavimo dėl sutarties.

Britų premjeras įžūliai vėlavo

Europos Sąjungos lyderiai žengė lengviausiu keliu – po sutarties pasirašymo visos 27 Bendrijos narės per metus turės ją ratifikuoti, kad ji, kaip ir planuota, įsigaliotų 2009 metų sausį.

Surengti referendumą planuoja vienintelė Airija. Kitose 26 šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje, Reformų sutartį turėtų ratifikuoti parlamentai. Ar ratifikuos, vis dėlto dar neaišku.

Didžiausias pasipiktinimas naująja sutartimi, kaip įprasta, kilo euroskeptiškiausioje valstybėje Didžiojoje Britanijoje. Šios šalies premjeras Gordonas Brownas, pastaruoju metu krečiamas įvairių skandalų tėvynėje, net nesiteikė laiku atvykti į Lisaboną.

G.Brownas pasirinko posėdį Didžiosios Britanijos parlamente, per kurį papriekaištavo Rusijai dėl iš šios šalies išvarytos Britų Tarybos.

Britų premjeras savo parašą vis dėlto padėjo – tik ne per tiesiogiai visai Europai transliuotą ceremoniją, o per privačius pietus su kitų ES šalių lyderiais.

Skrisdami teršė aplinką

Trigrašį prieš ceremoniją Lisabonoje įkišo ir ekologijos sergėtojai. Aktyvistai pasipiktino, kad politikai skrenda į Portualiją dėl dviejų valandų renginio ir taip papildomai teršia atmosferą anglies dvideginiu.

Kad apramintų kritikus, kai kurie ES lyderiai nusprendė skraidyti drauge. Belgijos ir Liuksemburgo pareigūnai prisijungė prie olandų, kartu skrido ir Suomijos bei Estijos premjerai.

Svečius priėmusi Portugalija turbūt pasielgė originaliausiai.

Dviejuose šalies nacionaliniuose parkuose bus pasodinta tūkstančiai medelių, kurie kompensuos 512 tonų į aplinką skraidant išmesto anglies dvideginio.

„Times“, AP, „Reuters“, BNS ir „Lietuvos ryto“ inf.